Kaip miško grybai keičia klimatą: mokslininkai atskleidė netikėtą ryšį tarp miško ekosistemų ir globalinio atšilimo

Tai, ko nematome po kojomis

Miško paklotė – lapai, samanos, supuvusi mediena – atrodo kaip paprastas fonas. Bet po ja vyksta procesai, kurie, pasirodo, turi įtakos dalykams kur kas didesniems nei vienas miškas ar vienas regionas. Mokslininkai pastaruoju metu vis dažniau kalba apie grybų vaidmenį anglies cikle, ir tai, ką jie randa, nėra paprasta.

Grybai – tiksliau, mikoriza – gyvena simbiozėje su medžių šaknimis. Medis duoda grybui cukrų, gryb as medžiui – vandenį ir mineralus. Šis sandoris vyksta milijardus metų. Bet dabar paaiškėjo, kad šiame sandoryje yra ir trečia šalis: atmosfera.

Anglies klausimas

Kai medis fotosintezės metu suriša anglį, dalis jos keliauja žemyn – į šaknis, o iš ten į grybieną. Iki šiol buvo manoma, kad didžioji dalis tos anglies greitai grįžta atgal į atmosferą, kai grybai kvėpuoja arba yra suėdami. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad situacija sudėtingesnė.

Kai kurios grybų rūšys – ypač ektomikoriziniai grybai, kurių daug spygliuočių miškuose – gali „užrakinti” anglį dirvožemyje gerokai ilgiau, nei buvo galvojama. Jų hifai, tie plonučiai siūlai, kurie raizgosi per dirvą, gamina junginius, kurie lėtai skaidosi. Tai reiškia, kad miškas su turtinga grybų bendrija gali kaupti daugiau anglies nei miškas be jos.

Kur slypi komplikacija

Bet čia prasideda nepatogus klausimas. Klimatas keičiasi, temperatūra kyla, ir tai keičia patį grybų pasaulį. Šiltesnė dirva pagreitina mikrobų veiklą, o tai reiškia, kad organinė medžiaga skaidosi greičiau. Grybų bendrijų sudėtis keičiasi – kai kurios rūšys traukiasi į šiaurę arba į aukštesnius aukščius, kitos plinta. Ir niekas tiksliai nežino, kaip tai paveiks anglies kaupimą.

Yra ir kitas aspektas. Azoto tarša – iš žemės ūkio, iš transporto – keičia grybų ir medžių santykį. Kai dirvoje azoto per daug, medžiams nebereikia tiek grybų pagalbos, ir simbiozė silpnėja. O silpnesnė simbiozė gali reikšti mažiau anglies, liekančios dirvožemyje.

Miškas kaip sistema, o ne kaip medžių rinkinys

Galbūt svarbiausia, ką šie tyrimai primena, yra tai, kad miškas nėra tiesiog medžiai. Tai sistema, kurioje kiekviena dalis – grybai, bakterijos, vabzdžiai, dirvožemis – daro įtaką kitoms. Kai kalbame apie miškų apsaugą kaip klimato politikos priemonę, dažnai galvojame apie medžius ir jų biomasę. Bet jei grybų vaidmuo yra toks reikšmingas, kaip rodo naujausi duomenys, tai ir dirvožemio ekosistemos apsauga turėtų būti šios politikos dalis.

Tai nereiškia, kad turime viską žinoti prieš imdamiesi veiksmų. Bet reiškia, kad sprendimai, kurie atrodo paprasti – pavyzdžiui, sodinti medžius – gali duoti skirtingus rezultatus priklausomai nuo to, kokia yra dirvožemio biota toje vietoje. Miškas, pasodintas ant nualintos žemės be funkcionuojančios grybų bendrijos, ir miškas, augantis senoje ekosistemoje – tai du skirtingi dalykai, net jei iš oro jie atrodo vienodai.