Kaip sukurti ekologišką namų sodą: nuo kompostavimo iki lietaus vandens surinkimo sistemų

Kodėl verta kurti ekologišką sodą savo kieme?

Žinote, kas nuostabu? Kad galime turėti gražų sodą ir tuo pačiu metu rūpintis planeta! Ekologiškas sodininkavimas nėra kažkoks sudėtingas mokslas ar hipių privilegija – tai paprasčiausiai protingas požiūris į tai, kaip auginame pomidorus, gėles ir žolę savo kieme.

Aš pats prieš kelerius metus pradėjau kelionę link ekologiškesnio sodo ir, tiesą sakant, negaliu patikėti, kiek pinigų sutaupiau ir kiek geriau jaučiuosi, žinodamas, kad mano vaikai gali vaikščioti basomis po žolę be jokių cheminių trąšų liekanų. Be to, mano sąskaitos už vandenį sumažėjo beveik perpus, kai įsirengiau lietaus vandens surinkimo sistemą. Bet apie tai – vėliau!

Ekologiškas sodas reiškia, kad dirbate su gamta, o ne prieš ją. Tai reiškia mažiau chemikalų, mažiau atliekų, daugiau biologinės įvairovės ir, atvirai kalbant, daug mažiau darbo ilgalaikėje perspektyvoje. Kai jūsų sodas tampa savarankiškai funkcionuojančia ekosistema, jis pats pradeda rūpintis savimi.

Kompostavimas – juokingai paprastas būdas paversti šiukšles auksu

Gerai, galbūt ne tikru auksu, bet sodui tai tikrai auksas! Kompostavimas yra absoliučiai pirmasis žingsnis kuriant ekologišką sodą, ir jei dar nekompastuojate – pradėkite šiandien. Rimtai, šiandien!

Kompostavimo dėžė nebūtinai turi būti kažkas fancy. Mano pirmoji buvo tiesiog sena medinė paletė, sulenkta į kvadratą. Veikė puikiai! Dabar turime tris kompostavimo dėžes skirtingose stadijose, ir tai leidžia mums turėti nuolatinį šviežio komposto tiekimą.

Ką galima kompostuoti? Beveik viską iš virtuvės: daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius (su filtru!), arbatos maišelius, kiaušinių lukštus, duonos likučius. Iš kiemo – nupjautą žolę, lapus, smulkias šakeles, nudžiūvusias gėles. Aš net savo plaukus ir šunies kailio šukuosenas į kompostą dedu – viskas organinė medžiaga!

Ko NEGALIMA dėti: mėsos, pieno produktų, riebalų, išmatų (nei gyvūnų, nei žmonių), ligotų augalų, piktžolių su sėklomis. Šie dalykai arba pritrauks graužikus, arba sukels kvapą, arba perneš ligas į jūsų būsimą kompostą.

Štai mano patikrinta kompostavimo formulė: maždaug 50/50 „žalios” (šlapios, azoto turtingos) ir „rudos” (sausos, anglies turtingos) medžiagos. Žalia – tai virtuvės atliekos, šviežiai nupjauta žolė. Ruda – tai lapai, šiaudai, smulkios šakelės, popierius. Sumaišykite, palaikykite drėgną (kaip išgręžta kempinė), kartais permaišykite šakėmis ar kastuvėliu, ir gamta padarys savo darbą.

Per 3-6 mėnesius turėsite nuostabų, tamsų, žemės kvapo kompostą. Kai jį įmaišote į dirvožemį, jūsų augalai tiesiog sprogsta augimu. Nereikia jokių cheminių trąšų!

Lietaus vandens surinkimo sistemos – nemokamas vanduo iš dangaus!

Čia prasideda tikrasis malonumas. Lietaus vandens surinkimas skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai gali būti paprasta kaip kibiro pastatymas po nuolaja. Žinoma, galima ir sudėtingiau, bet pradėkime nuo pagrindų.

Pagalvokite apie tai: vidutinis namo stogas per vieną lietingą dieną gali surinkti šimtus litrų vandens, kuris tiesiog nuteka į kanalizaciją. Koks švaistymas! O jūs tuo tarpu mokate už vandenį, kuriuo laistote sodą.

Paprasčiausia sistema: prijunkite statinę prie namo nuotekų vamzdžio. Aš pradėjau nuo vienos 200 litrų statinės, kurią nusipirkau statybinių atliekų aikštelėje už 15 eurų. Dabar turiu keturias statines, sujungtas tarpusavyje, ir vasarą beveik niekada nenaudoju vandentiekio vandens sodui.

Svarbu: įsitaisykite tinklelį ant statinės viršaus, kad nelįstų lapai ir uodai neveistųsi. Taip pat reikia čiaupo apačioje, kad galėtumėte lengvai prisijungti žarną ar pripildyti laistymo skardinę. Ir būtinai – perpylimo vamzdelis, kad vanduo turėtų kur dingti, kai statinė pilna.

Jei norite pažengti į kitą lygį, galite įsirengti požeminę talpą. Mes tai padarėme antrus metus, ir tai buvo geriausias sprendimas. 1000 litrų požeminė talpa su pompa kainavo apie 400 eurų su įrengimu, bet atsipirko per dvejus metus sutaupytais vandens pinigais. Be to, vanduo požemyje neužšąla žiemą ir neužauga dumbliais vasarą.

Lietaus vanduo yra geresnis augalams nei vandentiekio, nes jame nėra chloro ir jis yra šiek tiek rūgštesnis – daugelis augalų tai mėgsta. Mano hortenzijos nuo lietaus vandens laistomo tiesiog spinduliuoja!

Natūralus piktžolių kontrolės metodas be chemijos

Piktžolės – amžinas sodininko priešas, ar ne? Bet nereikia iš karto griebti Roundup’o ar kitų herbicidų. Yra tiek daug geresnių būdų!

Mulčiavimas yra jūsų geriausias draugas. Storas (7-10 cm) mulčo sluoksnis – ar tai būtų medžio žievė, šiaudai, nupjauta žolė ar kompostas – užgniaužia piktžoles dar prieš joms sudygstant. Mes visas gėlyno ir daržo lysves apklojame mulču, ir piktžolių problema sumažėjo maždaug 80%. Tas 20%, kurios vis tiek prasikala, lengvai ištraukiamos rankomis, nes dirvožemis po mulču lieka drėgnas ir minkštas.

Kartonas ir laikraščiai – nuostabus metodas naujiems plotams paruošti. Praeitą pavasarį norėjau išplėsti daržą į vietą, kur buvo žolė. Tiesiog išdėjojau kartoną tiesiai ant žolės, užpyliau kompostą ir mulčą, ir po kelių savaičių galėjau sodinti. Žolė ir piktžolės po kartonu tiesiog sudūlo ir tapo papildoma mityba.

Rankinė prieplauka – taip, senasis geras metodas. Įsigykite gerą piktžolių šalinimo įrankį su ilga rankena (jūsų nugara padėkos) ir ištraukite piktžoles su šaknimis. Geriausias laikas tai daryti – po lietaus, kai žemė minkšta. Įjunkite podkastą ar muziką, ir tai gali būti net meditacinė praktika.

Actas – koncentruotas baltasis actas (ne praskiestas!) yra puikus natūralus herbicidas. Purkškite tiesiai ant piktžolių lapų saulėtą dieną. Jos nudžius per kelias dienas. Tik būkite atsargūs – actas nėra selektyvus, jis numarins viską, ant ko pateks, tad saugokite savo augalus.

Biologinė įvairovė – kuo daugiau gyvybės, tuo geriau

Ekologiškas sodas nėra sterili vieta. Tai gyva ekosistema, pilna įvairiausių būtybių, ir tai yra gerai! Kuo daugiau skirtingų rūšių jūsų sode, tuo jis sveikesnis ir stabilesnis.

Vabzdžiai – ne visi vabzdžiai yra priešai! Boružės, auksavabzdžiai, žiedmusės, plėšriosios vapsva – visi jie yra jūsų sąjungininkai, nes valgo kenkėjus. Kaip juos pritraukti? Sodinkite įvairias žiedines gėles, ypač turinčias smulkius žiedus – ramunėles, krapus, kalendras, levandas. Palikite nedidelę sodo dalį „laukinę” – su piktžolėmis ir sausomis žolelėmis – tai bus prieglobstis naudingoms būtybėms.

Mes įsirengėme „vabzdžių viešbutį” – tai tokia medinė dėžė su įvairiais skyreliais, užpildytais bambuko vamzdelių, gręžtų rąstų, šiaudų. Vieniškosios bitės ir kiti naudinga vabzdžiai ten įsikuria ir padeda apžiedinti sodą. Vaikai mėgsta stebėti, kas ten apsigyvena!

Paukščiai – absoliutūs kenkėjų kontrolės čempionai. Viena zylė per dieną gali suvalgyti savo svorio vertės vabzdžių! Pakabinkite lesyklas, girdyklas, inkilėlius. Mes turime tris inkilėlius ir du lesyklas, ir mūsų sodas pilnas paukščių. Jie ne tik valo kenkėjus, bet ir jų giedojimas rytais yra geriausias žadintuvas.

Įvairūs augalai – nesodinkite vien tik vienos rūšies. Monokultura pritraukia kenkėjus ir ligas. Vietoj to, maišykite: gėles tarp daržovių, žoleles tarp gėlių, vaisius tarp dekoratyvių krūmų. Tai vadinama kompanijine sodininkystė, ir tai veikia! Pavyzdžiui, česnakų sodinimas tarp rožių apsaugo jas nuo amarų. Medetka tarp pomidorų atbaido baltąsias muselės.

Natūralios trąšos ir augalų priežiūra be chemijos

Kai turite gerą kompostą, jums jau reikia labai mažai papildomų trąšų. Bet kartais augalams reikia papildomo postūmio, ir tam yra puikių natūralių sprendimų.

Dilgėlių trąša – skamba keistai, bet veikia fantastiškai! Prisirinkite dilgėlių (su pirštinėmis!), sukraukite į kibirą, užpilkite vandeniu ir palikite saulėje savaitei ar dviem. Taip, kveps bjauriai, bet kai praskirsite šį skystį vandeniu (1:10) ir palaistysite augalus, jie tiesiog šoks iš džiaugsmo. Dilgėlės turtingos azotu ir kitomis maistingomis medžiagomis.

Kiaušinių lukštai – kalcio šaltinis. Juos džiovinu, sumalų kavos malūnėlyje į miltelius ir barsau aplink pomidorus ir paprikas – jos mėgsta kalcį. Tai taip pat padeda išvengti puvinio galo ligos.

Kavos tirščiai – šiek tiek rūgštūs, puikiai tinka hortenzijoms, rododendrams, uogienėms. Tiesiog barsau aplink augalus arba įmaišau į dirvožemį. Taip pat sliekai juos dievina!

Bananų žievės – kalio bomba. Supjaustau jas smulkiai ir užkasu po rožėmis ir pomidorais. Arba galima pamerkti vandenyje kelias dienas ir naudoti kaip skystą trąšą.

Žuvų emulsija – galima nusipirkti parduotuvėje arba pasigaminti patiems (jei nebijaite kvapo). Tai vienas geriausių visapusiškų trąšų, turtingų azotu, fosforu ir mikroelementais.

Svarbu: natūralios trąšos veikia lėčiau nei cheminės, bet jos geresnės ilgalaikėje perspektyvoje. Jos maitina ne tik augalą, bet ir dirvožemį, gerina jo struktūrą ir skatina naudingų mikroorganizmų augimą.

Vandens taupymas ir protingas laistimas

Net jei turite lietaus vandens surinkimo sistemą, vis tiek verta mokėti taupyti vandenį ir laistyti protingai. Vanduo yra brangus resursas, ir klimatas keičiasi – sausros darosi vis dažnesnės.

Laistykite ryte arba vakare – niekada vidurdienį! Kai laistote karštą dieną, didžioji dalis vandens tiesiog išgaruoja, nepasieks šaknų. Anksti ryte yra idealus laikas – augalai turi visą dieną, kad išdžiūtų (drėgni augalai naktį gali susirgti grybelinėmis ligomis), ir mažiau vandens išgaruoja.

Laistykite šaknis, ne lapus. Lašelinė sistema arba lašelinis žarna yra fantastiniai sprendimai – vanduo patenka tiesiai prie šaknų, nieko nešvaistoma. Mes įsirengėme lašelinę sistemą daržui, ir tai buvo vienas geriausių investicijų. Galima net prijungti laikmatį, ir viskas vyksta automatiškai.

Mulčiavimas (vėl!) – taip, vėl apie tai kalbu, nes tai svarbu. Mulčas ne tik slopina piktžoles, bet ir išlaiko drėgmę dirvožemyje. Po gero mulčo sluoksniu dirvožemis lieka drėgnas daug ilgiau, o tai reiškia, kad reikia laistyti rečiau.

Rinkitės tinkamus augalus – jei jūsų regione sausos vasaros, sodinkite sausrą toleruojančius augalus. Lavandai, rozmarinui, šalavijui, daugeliui dekoratyvinių žolių nereikia daug vandens. Vietiniai augalai visada yra geresnis pasirinkimas nei egzotai – jie prisitaikę prie vietinio klimato.

Gerinkite dirvožemį – dirvožemis, turtingas organine medžiaga (kompostu!), geriau išlaiko drėgmę. Smėlėtas dirvožemis praleidžia vandenį kaip rėtis, o molingas – nepraleidžia visai. Kompostas padeda subalansuoti abiejų tipų dirvožemį.

Kai viskas susideda į vieną harmoningą visumą

Žinote, kas labiausiai stebina ekologišką sodą kuriant? Kad po kurio laiko viskas tiesiog pradeda veikti savaime. Pirmaisiais metais reikia daug darbo – įrengti kompostavimą, surinkti lietaus vandens sistemą, pagerinti dirvožemį, pritraukti naudingus vabzdžius. Bet po to sodas tampa vis labiau savarankiškas.

Mano sodas dabar yra gyvas organizmas. Boružės kontroliuoja amarus. Paukščiai valgo vikšrus. Kompostas maitina augalus. Lietaus vanduo juos laisto. Mulčas slopina piktžoles ir išlaiko drėgmę. Įvairūs augalai palaiko vieni kitus. Aš tiesiog stebiu, šiek tiek padirbu čia ir ten, ir mėgaujuosi rezultatais.

Ar viskas visada tobula? Žinoma, ne! Kartais amarai vis tiek užpuola rožes. Kartais per sausras tenka papildomai laistyti. Kartais kažkokia liga užpuola pomidorus. Bet tai yra gamta – ji nėra tobula, ir tai yra gerai. Ekologiškas sodininkavimas moko priimti netobulumą, dirbti su gamta, o ne prieš ją.

Ir štai kas nuostabu: mano vaikai auga matydami, kaip maistas auga iš žemės, kaip atliekos virsta komposto, kaip lietaus vanduo tampa gyvenimo šaltiniu augalams. Jie supranta ciklus, supranta ryšius, supranta, kad mes esame gamtos dalis, o ne atskiri nuo jos.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite visko iš karto. Gal šiemet tiesiog pradėkite kompostuoti. Kitais metais – įsirenkite lietaus vandens statinę. Po metų – išbandykite mulčiavimą. Kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi, ir prieš tai pastebėdami, turėsite klestintį ekologišką sodą, kuris džiugina akį, tausoja gamtą ir taupo jūsų pinigus. Kas gali būti geriau?