Kaip pailginti kompiuterio tarnavimo laiką ir sumažinti elektroninių atliekų kiekį: praktinis vadovas Vilniaus gyventojams

Kompiuteris šiukšlyne – per ankstyvas sprendimas

Vilniuje kasmet išmetama tūkstančiai veikiančių arba lengvai pataisomų kompiuterių. Žmonės perka naujus įrenginius ne todėl, kad senasis sugedo, o todėl, kad jis „per lėtas” arba tiesiog atrodo pasenęs. Tačiau dažniausiai problema yra ne technika – problema yra tai, ko niekas nepaaiškino.

Elektroninės atliekos šiandien yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europoje. Lietuvoje situacija nėra išimtis. Ir nors atsakomybė tenka ir gamintojams, ir politikams, nemažą dalį galime spręsti patys – pradedant nuo to, kas stovi ant mūsų rašomojo stalo.

Ką galima padaryti dar prieš perkant naują

Pirmasis ir dažniausiai ignoruojamas žingsnis – valymas. Ne metaforinis, o fizinis. Dulkės procesoriaus aušintuve gali priversti kompiuterį veikti keliais laipsniais karščiau, o tai tiesiogiai lemia našumą. Galima nusipirkti suslėgto oro balionėlį už kelis eurus ir per dvidešimt minučių išspręsti problemą, kurią daugelis laiko „senatvės požymiu”.

Antrasis dalykas – operatyvioji atmintis. Daugelyje senesnių nešiojamųjų kompiuterių RAM galima pakeisti ar papildyti. Aštuoni gigabaitai vietoje keturių kartais reiškia skirtumą tarp kompiuterio, kuris „vargsta”, ir to, kuris dirba normaliai. Tai kainuoja apie 20–40 eurų ir nereikalauja specialių žinių.

Trečias ir bene efektyviausias sprendimas – kietojo disko pakeitimas SSD. Jei kompiuteryje vis dar sukasi mechaninis diskas, būtent jis yra greičiausias būdas priversti mašiną jaustis kaip nauja. Vilniuje tokią paslaugą siūlo daugybė servisų, o kai kurie net padeda perkelti duomenis.

Kur Vilniuje galima atiduoti, o ne išmesti

Vilniaus miesto savivaldybė turi kelis pavojingų ir elektroninių atliekų surinkimo punktus. Vienas jų veikia Žirmūnuose, kitas – Naujininkuose. Tačiau jei kompiuteris dar veikia – geriau jo ten neneštų.

„Reuse” kultūra Lietuvoje dar tik skinasi kelią, bet jau yra organizacijų, kurios priima veikiančią techniką ir perduoda ją mokykloms, socialiai pažeidžiamoms šeimoms ar nevyriausybinėms organizacijoms. Viena tokių – „Dovanok, ne išmesk” iniciatyva, veikianti per kelis Vilniaus bendruomenių centrus. Taip pat verta pažiūrėti į „Skelbiu.lt” ar „Facebook Marketplace” – kartais žmonės tiesiog ieško pigaus kompiuterio studijoms ar darbui, ir jūsų „per lėtas” įrenginys jiems gali būti idealus.

Programinė įranga: nemokamas sprendimas, kurį visi pamiršta

Nemažai kompiuterių sulėtėja ne dėl aparatinės įrangos, o dėl programinės. „Windows” laikui bėgant kaupia šiukšles, foninius procesus, nereikalingas programas. Švarus sistemos įdiegimas iš naujo kartais grąžina kompiuteriui greičius, kurių nebuvo kelerius metus.

Kitas variantas – pereiti prie „Linux”. Tai skamba baugiai, bet tokios distribucijos kaip „Linux Mint” ar „Ubuntu” šiandien yra tokios pat paprastos kaip „Windows”, o senai technikai reikalauja žymiai mažiau resursų. Vilniuje veikia kelios IT bendruomenės, kurios tokią migraciją padeda atlikti nemokamai.

Kai kompiuteris vis dėlto miršta

Jei įrenginys tikrai nebetaisomas – tai dar nereiškia, kad jis turi keliauti į bendrą konteinerį. Elektroniniai prietaisai turi būti šalinami atskirai, nes juose yra sunkiųjų metalų, kurie dirvožemyje ir vandenyje kaupiasi dešimtmečiais. Didieji elektronikos pardavėjai – „Senukai”, „Pigu”, „Euronics” – pagal ES direktyvą privalo priimti senus įrenginius, kai perkamas naujas. Tai nemokama ir užtrunka penkias minutes.

Mažiau naujų daiktų – ne atsilikimas, o pasirinkimas

Yra kažkas keisto tame, kad mes išmetame veikiančius daiktus, nes jie atrodo seni. Kompiuteris, kuriam šešeri metai, dažnai puikiai tinka darbui su dokumentais, naršymui, vaizdo skambučiams. Jis nėra blogas – jis tiesiog nėra naujas. O tai visai kas kita.

Vilniaus gyventojai turi pakankamai galimybių ir taisyti, ir atiduoti, ir tinkamai utilizuoti techniką. Trūksta ne infrastruktūros – trūksta įpročio sustoti ir pagalvoti, ar tikrai reikia naujo, ar tiesiog reikia valandos laiko ir keliasdešimt eurų. Dažniausiai atsakymas yra antras variantas.