Baltų alpinistų pėdsakais: kaip senųjų žygių tradicijos įkvepia šiuolaikinį ekologišką keliavimą

Iš istorijos gelmių – į šiuolaikines viršukalnes

Kai šiandien žvelgiame į modernių alpinistų pasiekimus, retas susimąsto, kad lietuviai ir latviai – baltų palikuonys – turi gilias keliavimo ir kalnų žygių tradicijas. Nors Baltijos kraštai nepasižymi kalnuotu reljefu, mūsų protėviai nuo seno buvo keliautojai – pirkliai, kariai ir tyrinėtojai. Jie kirto Europos lygumas, Karpatų kalnynus ir siekė net tolimąsias Alpių viršukalnes prekybos tikslais.

Pirmieji dokumentuoti baltų žygiai į kalnus prasidėjo dar XIX amžiaus pabaigoje, kai nacionalinio atgimimo banga paskatino domėtis ne tik savo kraštu, bet ir tolimesniais regionais. Tada kelionės buvo ne tik fizinis iššūkis, bet ir dvasinis ryšys su gamta – kažkas, ką šiandien vadiname „mindfulness” praktika, nors mūsų protėviams tai buvo natūrali būsena.

Įdomu tai, kad senieji baltų keliautojai naudojo tik tai, ką galėjo pasiimti su savimi – lengvą, daugkartinio naudojimo įrangą, vietines žaliavas ir maistą. Jie keliavo pagal principą „nepalik nieko, išskyrus pėdsakus” dar gerokai prieš šiai frazei tampant ekologiško turizmo šūkiu.

Pamirštos tradicijos, kurios šiandien atrodo revoliucingos

Senųjų baltų kelionių aprašymuose randame stebėtinai daug detalių, kurios šiandien skamba kaip pažangios ekologiškos praktikos. Pavyzdžiui, žygeiviai nešdavosi medinius arba molinius indus, kuriuos naudodavo daugybę kartų. Maistą įvyniodavo į lininius audinius, o ne į vienkartinį plastiką. Gerdavo iš natūralių šaltinių specialiai pasiimtais mediniais samčiais.

Vienas įdomiausių aspektų – tai, kaip baltų keliautojai orientuodavosi. Neturėdami GPS ar net tikslių žemėlapių, jie naudojo gamtos ženklus – saulės ir žvaigždžių padėtį, vėjo kryptį, augmenijos pokyčius. Tai leido jiems keliauti minimaliai įsikišant į aplinką – nereikėjo žymėti takų, statyti dirbtinių orientyrų.

„Mano senelis pasakojo, kaip jo tėvas keliaudavo į Karpatų kalnus rinkti vaistažolių. Jis niekada nepalikdavo net mažiausio šiukšlės pėdsako, nes tikėjo, kad gamta yra šventa, o jos išniekinimas užtrauks nelaimę,” – pasakoja etnografė Janina Vaitkevičienė, tyrinėjanti baltų keliavimo tradicijas.

Šiandien šios praktikos atrodo kaip pažangus „zero waste” judėjimas, nors iš tiesų tai tiesiog buvo natūralus, šimtmečiais puoselėtas santykis su aplinka.

Kada kelionė tampa daugiau nei turizmu

Senųjų baltų žygių filosofija rėmėsi ne tik praktiniu, bet ir dvasiniu ryšiu su aplinka. Kelionė buvo ne tik fizinis judėjimas iš taško A į tašką B, bet ir savotiška meditacija, ryšio su gamta atstatymas. Kiekviena viršukalnė, kiekvienas perėjimas turėjo savo dvasinę reikšmę.

„Mūsų protėviai tikėjo, kad kalnai yra ypatingos energijos vietos, kur žmogus gali atnaujinti ryšį su visata,” – aiškina etnologas Gintaras Beresnevičius savo užrašuose. „Todėl į kalnus jie kopdavo ne tik dėl praktinių tikslų, bet ir dėl dvasinio apsivalymo.”

Šiandien šis požiūris atsispindi naujai atgimstančiame lėto keliavimo (slow travel) judėjime, kai keliautojai sąmoningai renkasi lėtesnius transporto būdus, ilgiau užsibūna vienoje vietoje, stengiasi pažinti vietinę kultūrą ir tradicijas. Tai tarsi grįžimas prie senųjų baltų keliavimo principų – keliauti ne dėl „varnelės” socialiniuose tinkluose, bet dėl gilesnio ryšio su aplinka.

Būtent šis aspektas gali labiausiai įkvėpti šiuolaikinius keliautojus – suvokimas, kad kelionė yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis patyrimas, reikalaujantis pagarbos ir atsakomybės.

Modernūs baltų alpinistai: tradicijų tęsėjai

Šiandien Lietuvoje ir Latvijoje formuojasi nauja alpinistų ir žygeivių karta, kuri sąmoningai grįžta prie senųjų tradicijų, derindama jas su moderniomis technologijomis. Vladas Vitkauskas, pirmasis lietuvis, įkopęs į Everestą, dažnai pabrėžia baltišką santykį su gamta kaip savo alpinizmo filosofijos pagrindą.

„Man kalnai nėra priešas, kurį reikia nugalėti. Tai – mokytojas ir bičiulis, su kuriuo reikia užmegzti dialogą,” – sako Vitkauskas viename interviu. Šis požiūris atspindi senąją baltų tradiciją, kai gamta buvo ne resursų šaltinis, o partneris.

Įdomu stebėti, kaip jauni Baltijos šalių alpinistai kuria naujas tradicijas, paremtas senąja išmintimi. Pavyzdžiui, Lietuvos alpinistų asociacija organizuoja kasmetinius „minimalios įtakos” žygius, kurių metu dalyviai įsipareigoja nenaudoti vienkartinių daiktų, nepalikti jokių pėdsakų ir keliauti tik pėsčiomis arba dviračiais.

„Mes neišradinėjame dviračio – tiesiog grįžtame prie to, ką mūsų protėviai darė natūraliai,” – paaiškina asociacijos vadovė Eglė Januškevičiūtė. „Skirtumas tik tas, kad dabar tai darome sąmoningai, kaip pasirinkimą, o ne kaip būtinybę.”

Praktiniai patarimai keliautojams: kaip keliauti baltiškai

Jei norite pritaikyti senąsias baltų keliavimo tradicijas savo kelionėse, štai keletas praktinių patarimų:

1. Pasigaminkite kelionės amuletą. Baltai tikėjo, kad specialūs simboliai suteikia apsaugą kelionėje. Pasigaminkite medinį ar molinį amuletą su saulės, Perkūno ar Žemynos simboliais. Tai ne tik gražus suvenyras, bet ir priminimas apie jūsų ryšį su protėvių tradicijomis.

2. Naudokite natūralias medžiagas. Rinkitės kuprinę iš natūralių audinių, naudokite medinius ar keraminius indus vietoj plastikinių. Maistą įvyniokite į vaškuotą medvilnę vietoj folijos ar plastiko.

3. Mokykitės orientuotis pagal gamtos ženklus. Prieš pasikliaudami GPS, pabandykite orientuotis pagal saulę, žvaigždes ar augmeniją. Tai ne tik naudinga praktika, bet ir gilesnis ryšys su aplinka.

4. Rinkitės vietinį maistą. Baltai keliaudami visada ieškodavo vietinio maisto. Užuot vežęsi dėžutes konservų, pabandykite atrasti vietines daržoves, vaisius, žolynus. Tai ne tik ekologiška, bet ir suteikia autentiškos patirties.

5. Praktikuokite tylos meditaciją. Baltai tikėjo, kad tyla kalnuose turi gydomąją galią. Skirkite bent valandą visiškos tylos, klausydamiesi tik gamtos garsų.

Ekologiški sprendimai, įkvėpti protėvių išminties

Šiuolaikiniai ekologiški kelionių sprendimai dažnai atrodo kaip naujovės, nors iš tiesų daugelis jų yra tiesiog grįžimas prie senųjų praktikų. Štai keletas pavyzdžių:

Vandens filtravimas. Vietoj plastikinių vandens butelių pirkimo, baltai naudodavo natūralius filtrus – smėlį, anglį, tam tikras žoles. Šiandien galite naudoti modernias filtravimo sistemas, kurios leidžia gerti vandenį iš bet kokio natūralaus šaltinio.

Saulės energija. Baltai visas savo veiklas derindavo su saulės ciklu. Šiandien galite naudoti nešiojamus saulės energijos įkroviklius savo įrenginiams, užuot priklausę nuo elektros tinklų.

Maisto konservavimas. Vietoj konservuoto maisto pirkimo, išmokite džiovinti vaisius, daržoves ir mėsą, kaip tai darė mūsų protėviai. Džiovintas maistas yra lengvas, ilgai išlieka ir nereikalauja šaldymo.

Natūralūs repelentai. Užuot purškę cheminius repelentus, naudokite eterinus aliejus ir žoleles, kurios natūraliai atbaido vabzdžius – čiobrelius, levandas, eukaliptus.

Kai praeitis tampa ateities kelrodžiu

Senųjų baltų keliavimo tradicijų atgaivinimas nėra vien nostalgiškas žvilgsnis į praeitį. Tai – praktiškas ir prasmingas atsakas į šiuolaikinio masinio turizmo problemas: taršą, kultūrinį nejautrumą, paviršutiniškumą.

Kai šiandien matome perpildytus turistinius taškus, šiukšlėmis nuklotus takus ir vietines bendruomenes, kenčiančias nuo masinio turizmo, senoji baltų keliavimo filosofija siūlo alternatyvą – gilesnį, prasmingesni ir tvaresnį santykį su aplinka.

„Mūsų protėviai neturėjo žodžio ‘ekologija’, bet jie gyveno ekologiškai, nes kitaip nemokėjo,” – sako aplinkosaugininkas Rimas Pažemeckas. „Šiandien mes turime pasirinkimą – galime keliauti sąmoningai arba besaikiai vartoti.”

Galbūt didžiausia senųjų baltų tradicijų pamoka šiuolaikiniams keliautojams yra ta, kad kelionė nėra tik pramoga ar laisvalaikio leidimo būdas. Tai – galimybė atnaujinti ryšį su gamta, su savimi ir su savo šaknimis. Ir šis ryšys, kaip ir mūsų protėvių laikais, reikalauja pagarbos, atsakomybės ir išminties.

Tad kitą kartą ruošdamiesi į kalnus, paklauskite savęs – kaip šią kelionę būtų atlikę jūsų protėviai? Ir galbūt jų atsakymas padės jums atrasti ne tik naują maršrutą, bet ir naują santykį su pasauliu, kuriame keliaujate.

http://www.baltuzygiai.lt