Kaip sukurti efektyvią žaliųjų naujienų platformą ir pritraukti skaitytoją aplinkosaugos temomis

Kodėl dar viena žalioji platforma gali būti ne ta, ko reikia

Prieš skubant kurti dar vieną žaliųjų naujienų platformą, verta sustoti ir pagalvoti: ar tikrai pasauliui jos trūksta? Internetas jau perpildytas pusiau apleistų aplinkosaugos blogų, kurie kartoja tuos pačius patarimus apie daugiakartinio naudojimo butelius ir plastiko žalą. Problema ne tame, kad informacijos trūksta – jos per daug, tik ji dažniausiai nuobodi, moralizuojanti arba tiesiog nepasiekia žmonių, kuriems ji skirta.

Tikroji problema yra kitokia: kaip sukurti platformą, kuri neskambėtų kaip dar vienas pamokslas iš ekologų bokšto? Kaip pritraukti žmones, kurie nėra fanatikai, bet tiesiog nori suprasti, kas vyksta su mūsų planeta, ir galbūt ką nors pakeisti savo gyvenime? Tai sudėtingesnis klausimas nei atrodo, ir būtent todėl dauguma žaliųjų platformų baigiasi kaip skaitytojų kapinės.

Jei vis tik nusprendėte, kad jūsų platforma bus kitokia, turite labai aiškiai suprasti, kam ji skirta ir kodėl ji turėtų egzistuoti. Ne dėl to, kad „aplinkosauga svarbi” – tai žino visi. Reikia konkretesnio atsakymo, kuris išskirtų jus iš minios.

Turinys, kuris neužmigdo po pirmo sakinio

Didžiausia žaliųjų platformų problema – jos nuobodžios kaip lietaus diena. Straipsniai prasideda statistika apie klimato kaitą, tęsiasi skaudžiomis tiesiomis apie išnykstančias rūšis ir baigiasi abstrakčiais raginimais „keisti pasaulį”. Po kelių tokių tekstų net pats atsidavęs aplinkosaugininkas pradeda ieškoti kažko linksmesnio.

Turinys turi būti konkretus, asmeniškas ir netikėtas. Užuot rašę apie „mikroplastiko problemą vandenynuose”, parašykite apie tai, kaip jūsų skalbimo mašina kiekvieną kartą išleidžia milijonus mikroskopinių plastiko dalelių ir kaip tai sustabdyti. Užuot kalbėję apie „miškų naikinimą”, papasakokite apie konkretų mišką netoli jūsų miesto, kuris bus iškirstas kitą mėnesį, ir ką žmonės gali daryti dabar.

Istorijos veikia geriau nei faktai. Žmonės neatsimena statistikos, bet atsimena pasakojimus. Raskite žmones, kurie daro kažką įdomaus aplinkosaugos srityje – ne didvyrius ar šventąjį, bet paprastus žmones su įdomiomis idėjomis. Parašykite apie juos taip, kad skaitytojas pagalvotų: „Jei jie gali, gal ir aš galiu?”

Dar vienas dalykas: nustokite bijoti humoro. Aplinkosauga nebūtinai turi būti niūri ir apokaliptinė. Kartais geriau veikia šmaikštus straipsnis apie tai, kaip absurdiška yra mūsų vartojimo kultūra, nei dar vienas raudojimas apie planetos pabaigą.

Technologija, kuri netrukdo, o padeda

Daugelis žaliųjų platformų atrodo taip, lyg būtų sukurtos 2005 metais ir nuo to laiko niekas jų nelietė. Lėtas įkėlimas, chaotiška navigacija, straipsniai be nuotraukų arba su bjauriomis stock nuotraukomis – visa tai siunčia aiškų signalą: „Mes nesirūpiname jūsų patirtimi.”

Platforma turi būti greita, paprasta ir maloniai atrodanti. Tai nereiškia, kad reikia išleisti tūkstančius eurų dizaineriams, bet tai reiškia, kad turite pagalvoti apie kiekvieną detalę. Kaip žmogus ras tai, ko ieško? Ar lengva pasidalinti straipsniu? Ar galima skaityti telefone be nervų?

Vienas dažnai pamirštamas aspektas – paieška. Žmonės nori rasti konkrečią informaciją, ne naršyti per šimtą straipsnių. Jei jūsų platformoje nėra normalios paieškos funkcijos arba ji neveikia, jūs prarandate skaitytojus.

Dar viena techninė detalė, kuri dažnai ignoruojama – greitis. Jei jūsų svetainė kraunasi ilgiau nei tris sekundes, pusė lankytojų išeis. Ironija ta, kad daugelis aplinkosaugos platformų naudoja sunkius, neoptimizuotus šablonus, kurie vartoja daugiau energijos nei reikia. Tai ne tik bloga naudotojų patirčiai, bet ir prieštarauja jūsų pačių vertybėms.

Bendruomenė ar tuščia salė

Platforma be bendruomenės yra kaip koncertas be publikos – gali groti, bet kam? Dauguma žaliųjų platformų daro klaidą, manydamos, kad pakanka skelbti straipsnius ir žmonės patys ateis. Taip neveikia.

Bendruomenės kūrimas reikalauja pastangų ir laiko. Tai reiškia aktyvų dalyvavimą komentaruose, socialiniuose tinkluose, galbūt net organizuojant realius renginius. Tai reiškia, kad turite klausytis, ką žmonės sako, ir reaguoti į tai.

Bet čia slypi pavojus: daugelis aplinkosaugos bendruomenių virsta uždaromis grupėmis, kur visi sutaria vienas su kitu ir puola kiekvieną, kas drįsta abejoti. Tokia aplinka atstumia naujus žmones greičiau nei bet kas kita. Jei norite tikros bendruomenės, turite būti atviri diskusijoms, net kai jos nepatogios.

Praktiškai tai reiškia moderavimą, kuris skatina dialogą, o ne jį slopina. Tai reiškia, kad leidžiate žmonėms nesutikti, bet reikalaujate, kad jie tai darytų pagarbiai. Tai reiškia, kad patys pripažįstate, kai ko nors nežinote ar suklystate.

Dar vienas aspektas – vietinė bendruomenė. Globalios aplinkosaugos temos svarbios, bet žmonės labiau įsitraukia, kai kalba eina apie jų miestą, jų aplinką, jų problemas. Jei galite sukurti platformą, kuri jungia žmones vietoje, jūsų šansai sėkmei žymiai didesni.

Pinigai ir principai: kaip neišparduoti sielą

Kalbėkime apie tai, ko daugelis vengia: kaip užsidirbti iš žaliosios platformos, nevirštant dar vienu greenwashing įrankiu? Nes realybė tokia, kad jei neturite pajamų šaltinio, jūsų platforma neišgyvens ilgiau nei kelerius metus entuziazmo dėka.

Reklamos yra akivaizdus pasirinkimas, bet čia prasideda problemos. Ar skelbsite reklamas iš naftos kompanijų, kurios dabar visos vadina save „žaliosiomis”? Ar priimsite pinigus iš „tvarių” prekių ženklų, kurie iš tikrųjų tvarūs tik savo rinkodaros skyriuose? Kur brėšite ribą?

Kai kurios platformos renkasi prenumeratos modelį, bet tai veikia tik jei jūsų turinys tikrai išskirtinis. Žmonės nemokės už dar vieną naujienų šaltinį, kuris kartoja tai, ką jie gali rasti nemokamai kitur. Jei renkitės šį kelią, turite pasiūlyti kažką unikalaus – galbūt giluminius tyrimus, ekskluzyvias istorijas ar prieigą prie ekspertų.

Partnerystės su organizacijomis gali būti geras variantas, bet vėlgi – rinkitės atsargiai. Kai pradedate priklausyti nuo vieno ar dviejų didelių rėmėjų, jūsų redakcinė nepriklausomybė tampa klausimo ženklu. Ar drįsite kritikuoti organizaciją, kuri moka jūsų sąskaitas?

Galbūt įdomiausias modelis – bendruomenės finansavimas. Kai jūsų skaitytojai tiesiogiai palaiko jūsų darbą mažomis sumomis, jūs išliekate nepriklausomi. Bet tai reikalauja tikros bendruomenės, kuri vertina tai, ką darote. Grįžtame prie ankstesnio punkto – be bendruomenės nieko nebus.

Socialiniai tinklai: būtinas blogis ar galimybė

Nepatinka ar ne, bet jūsų platforma neegzistuos vakuume. Socialiniai tinklai yra būdas, kaip žmonės atranda turinį šiandien. Bet čia reikia būti protingiems, nes lengva įkristi į spąstus.

Pirmasis spąstai – bandyti būti visur. Facebook, Instagram, Twitter, TikTok, LinkedIn – kiekvienas reikalauja skirtingo turinio, skirtingos strategijos, skirtingo laiko. Jei esate mažas kolektyvas ar dirba vienas žmogus, bandymas valdyti visas platformas baigsis tuo, kad visos bus prastai valdomos.

Geriau pasirinkti vieną ar dvi platformas, kur yra jūsų auditorija, ir jas daryti gerai. Jei jūsų tikslinė auditorija – jaunesni žmonės, galbūt Instagram ar TikTok. Jei profesionalai ir sprendimų priėmėjai – LinkedIn. Jei norite diskusijų – Twitter (arba kaip jis dabar vadinasi).

Antrasis spąstai – tapti priklausomiems nuo socialinių tinklų. Algoritmai keičiasi, pasiekiamumas krenta, platformos miršta. Jei visa jūsų auditorija yra Facebook’e ir jūs neturite jų el. pašto adresų, jūs iš tikrųjų neturite auditorijos – Facebook turi. Todėl visada bandykite žmones perkelti į jūsų platformą, į jūsų el. pašto sąrašą.

Trečiasis spąstai – matuoti sėkmę pagal „patinka” ir komentarus. Šie skaičiai gali būti apgaulingi. Geriau matuoti, kiek žmonių iš tikrųjų pereina į jūsų platformą, kiek laiko ten praleidžia, ar grįžta vėl. Tai tikri rodikliai, ne tuščios metrikų.

Kai realybė sutampa su vizija (arba ne)

Po metų ar dviejų darbo su savo žaliąja platforma, greičiausiai susidursite su realybe, kuri neatitinka jūsų pradinės vizijos. Galbūt skaitytojai domisi ne tuo, kuo tikėjotės. Galbūt jūsų nuodugnūs tyrimai apie klimato kaitą gauna dešimt peržiūrų, o lengvas straipsnis apie namų augalų priežiūrą – tūkstančius.

Tai normalu ir čia prasideda tikrasis darbas. Turite nuspręsti: ar laikysitės savo pradinės vizijos, net jei tai reiškia mažesnę auditoriją, ar prisitaikysit prie to, ko žmonės nori? Nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra daug klaidingų.

Didžiausia klaida – visiškai atsisakyti savo vizijos ir pradėti medžioti peržiūras. Taip baigiasi daugelis platformų – jos tampa dar vienu generaliniu turinių agregatorium be aiškios tapatybės. Jei pradėjote kurti platformą apie klimato kaitą ir baigiate rašydami apie veganiškas receptus tik todėl, kad tai populiaru, ko jūs iš tikrųjų siekiate?

Kita klaida – užsispyrus ignoruoti, kas veikia. Jei po metų matote, kad tam tikra tema ar formatas nuolat pritraukia žmones, o kitas – ne, tai duomenys, į kuriuos verta atsižvelgti. Galbūt jūsų vizija gali evoliucionuoti, neprarandant esmės.

Geriausias kelias paprastai yra kažkur per vidurį – išlaikyti savo vertybių branduolį ir redakcinę liniją, bet būti lankstiam formoje ir pristatyme. Jei jūsų tikslas – skleisti žinias apie aplinkosaugą, o žmonės geriau reaguoja į video nei į tekstą, galbūt vertėtų daugiau investuoti į video turinį, net jei jūs asmeniškai mėgstate rašyti.

Kas lieka, kai entuziazmas išgaruoja

Štai ko niekas jums nepasakys pradžioje: po šešių mėnesių, metų ar dvejų, entuziazmas, su kuriuo pradėjote, tikriausiai išgaruos. Rašyti straipsnius, kuriuos skaito kelios dešimtys žmonių, moderuoti komentarus, kovoti su techninėmis problemomis, ieškoti finansavimo – visa tai tampa rutina, kuri nėra tokia įkvepianti, kaip atrodė pradžioje.

Daugelis žaliųjų platformų miršta būtent šiame etape. Ne todėl, kad idėja buvo bloga, bet todėl, kad žmonės išseko. Jie turėjo viziją, bet neturėjo sistemos, kuri leistų tai palaikyti ilgalaikėje perspektyvoje.

Jei norite, kad jūsų platforma gyventų ilgiau nei jūsų pradinis entuziazmas, turite sukurti struktūras, kurios veiktų net tada, kai jums nesinori. Tai reiškia turinio kalendorių, kurio laikotės. Tai reiškia procesus, kurie nepriklausomi nuo jūsų nuotaikos. Tai reiškia, galbūt, komandą, net jei tai tik keli savanoriai.

Bet svarbiausia – turite žinoti, kodėl tai darote. Ne abstrakčiai („noriu gelbėti planetą”), bet konkrečiai. Galbūt norite, kad jūsų mieste žmonės žinotų apie vietines aplinkosaugos problemas. Galbūt norite sukurti erdvę, kur žmonės gali dalintis praktiniais sprendimais. Galbūt tiesiog norite rašyti apie tai, kas jums svarbu, ir rasti žmonių, kuriems tai taip pat svarbu.

Kai žinote savo „kodėl”, lengviau išlikti, kai tampa sunku. O taps sunku – tai garantuota. Klausimas tik, ar būsite pasiruošę tam, kai tai nutiks, ar tiesiog uždarysit svetainę ir pasakysit sau, kad bent bandėte.

Žalioji platforma, kuri tikrai veikia, nėra ta, kuri turi tobulą dizainą ar didžiausią auditoriją. Tai ta, kuri išlieka, kuri auga pamažu bet nuosekliai, kuri randa savo žmones ir jiems tarnauja. Tai ne greitas projektas – tai įsipareigojimas. Jei nesate tam pasiruošę, galbūt geriau prisidėti prie kažko, kas jau egzistuoja, nei kurti dar vieną platformą, kuri baigsis kaip dar viena nuoroda, kuri nebeveikia.