http://www.jonmu.lt Joniškio miškų urėdija. Beržininkų k., 84193 Joniškio r., Tel. (8 ~ 4) 26 52032 Faks. (8 ~ 4) 26 55371 El. p. info@jonmu.lt © Joniškio miškų urėdija2012. jonmu.lt http://www.jonmu.lt/jonmu/m/m_images/wfiles/ip118225.gif http://www.jonmu.lt/ http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=635 http://www.jonmu.lt/news/635 Taip gimsta monopolininkai www.lzinios.lt, 2012 m. gegužės 18 d.Kostas Radvila Kurį laiką kiek aprimusios diskusijos apie valstybinių miškų valdymo struktūrų keitimą ir galų gale privatizavimą atsirita naujomis bangomis. Miškininkai perspėja: paleidus privatizavimo vadžias, iš miško greitai praturtės vienetai, o pasekmės visuomenei sunkiai įsivaizduojamos.Lietuvos miškų vertė per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius stipriai išaugo. Ypač svarbu, kad jos nesumenkino ekonomikos krizės, reformos bei kiti nepalankūs vėjai. Specialistų apskaičiavimu, vien nuo 2000 metų valstybinių miškų medienos vertė padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų, o visos kitos vertės - kelis kartus. Tai džiugina visuomenę, valstybės vadovus, tačiau milijardai masina ir įvairius veikėjus, kurie gviešiasi kitų uždirbto turto. Nieko keista, kad valstybiniai miškai - dažnas medienos magnatų ir kitokių verteivų taikinys, o apie valdymo reformas vėl paprastai prabylama po rinkimų. Su jų idėja aktyviai varstant naujų valdininkų duris siekiama politinio palankumo, o svarbiausia - kėdžių, kurios leistų karaliauti valstybės miškuose ir milijardus perpumpuoti į nuosavą kišenę. Pastaruoju metu tokius demaršus miškininkai ypač jaučia, nes kitas ūkio šakas stipriai nustekeno krizė, merdėja eksportas ir pramonė, o čia ošia milijardinis lobis - tik išsikovok kirvį! Kirsti yra ką Vien per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 32,9 proc., brandžių medynų tūris nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį išaugo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris - 25 mln. kubinių metrų. Miškų urėdijos per dešimtmetį savomis lėšomis įveisė per 10 tūkst. ha naujų miškų. Beveik 20 proc. šalies medynų yra brandūs, o pokariu tokių tebuvo 9 procentai. Tad išaugintas ir išpuoselėtas didžiulis lobis. Pagrindinė jo dalis - valstybiniuose miškuose, nes jie buvo labiau tausojami ir atkuriami, be to, nemažai valdų juose užima ir saugomos teritorijos. Tačiau privačiose valdose vienu metu labiau vaikytasi vienadienės naudos ir kirsta daugiau, tad jose laukinis kirtimas iš esmės jau baigtas, o valstybiniuose plotuose dar yra į ką pasižvalgyti - apie 70 proc. jų sudaro ūkiniai miškai. Pastaraisiais metais valstybiniuose miškuose buvo iškertama 3,6-3,7 mln. kubinių metrų medienos, iš jų, Statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportuoja medienos tris kartus mažiau nei gretimos valstybės. Dvilypumas juntamas valstybės viduje: miškų urėdijoms nustatyti griežti reikalavimai, o privatininkai gali tvarkytis kaip išmano. Todėl abiejų šalių pozicijos yra nelygiavertės, ir tai paryškina faktai. 2010 metais miškų urėdijų ir privačių miškų savininkų kirtimai buvo panašūs, bet miškų urėdijos į valstybės biudžetą už medieną pervedė 200 mln. litų, o privatininkai - 16 mln. litų. Valstybės turtas patrauklus Pelno besivaikančių medienos perdirbėjų nuolatinis spaudimas - kirsti daugiau, medieną jiems parduoti pigiau arba tiekti skolon. Tokia praktika buvo įprasta, kai miškų ūkiui per savo statytinius dirigavo anksčiau ypač galingo koncerno "Vakarų medienos grupė" (VMG) vadovas Sigitas Paulauskas. Didieji medienos perdirbėjai, gaudami medieną skolon, urėdijoms liko skolingi daugiau nei 50 mln. litų. Privatus verslas valstybiniuose miškuose labiausiai klestėjo tada, kai Generalinei miškų urėdijai vadovavo S.Paulausko proteguojamas veikėjas, buvęs generalinis miškų urėdas Gintaras Gibas. Jis leido VMG valdomoms įmonėms parduoti medieną netgi tada, kai koncerno skolos siekė per dešimt milijonų litų. Koncerno vadovo S.Paulausko, šiuo metu jau sėkmingai šeimininkaujančio Baltarusijoje, svajonė - vėl šeimininkauti valstybiniuose miškuose. Kas galėtų paneigti, kad įkelti koją į miškus būtų kur kas lengviau, jei į generalinio miškų urėdo kėdę vėl atsisėstų 1999 metais iš darbo atleistas G.Gibas. 2002-aisiais G.Gibą priglaudė VMG valdoma "Klaipėdos mediena", kurioje jis dirbo gamybos aprūpinimo direktoriumi, po metų - UAB "Vakarų medienos grupės prekyba ir servisas" direktoriumi. Karjeros viršūnę šis veikėjas pasiekė kaip Darbo partijos narys - 2004-ųjų pabaigoje tapo Vilniaus apskrities viršininku, bet mažiau nei po dvejų metų jam teko nutūpti Pagirių šiltnamių bendrovėje, kurioje padirbėjo direktoriaus pavaduotoju, dar vėliau - UAB "Traidenis" komercijos direktoriumi. Iš naujo įsitvirtinti aukštame valdiškame poste G.Gibas bandė prieš pat 2008-ųjų rinkimus į Seimą. Pritarus Lietuvos miško savininkų asociacijai, jis tapo tuometės žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės patarėju miškų klausimais. K.D.Prunskienę, į rinkimus ėjusią su Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderės vėliava, privačių miškų savininkai ir stambieji medienos perdirbėjai palaikė kaip galimos miškų reformos vykdytoją. Ji pritarė siūlymams miškų valdymą iš Aplinkos ministerijos perduoti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), supaprastinti miško pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, sujungti veikiančias urėdijas į vieną ir pan. "Kai ieškojau tinkamo žmogaus, man jį pasiūlė tvirtindami, kad tai patikimas, ilgametę patirtį turintis specialistas", - aiškino ŽŪM vadovė. Ministrė G.Gibą pažįsta kelerius metus, nuo tada, kai Darbo partijai atstovavęs politikas tapo Vilniaus apskrities viršininku. Iš Darbo partijos pas socialdemokratus perbėgęs politikas suspendavo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje ir tapo nepartiniu Valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatu į Seimą. Ypač pretendentus į naujas miškų valdas viliojo rinkimų saldainiukas - atkurti nuosavybę brandaus valstybinio miško plotuose. Taip norėta išdalyti net 50 tūkst. ha valstybinio miško. Vis dėlto, rodės, ranka pasiekiami troškimai žlugo - K.D.Prunskienė į Seimą nepateko, o ministrės dovanų krepšį per rinkimų šou ne visada vykusiai nešiojęs G.Gibas vėl liko be portfelio. Bet ne be pretenzijų į solidžią valdišką kėdę. Kas gali paneigti, kad generalinio miškų urėdo pareigybė šio veikėjo vėl nevilioja, ypač kai tokį savą į ją stumia esą dėl aukštų medienos kainų ne vieną įmonę į bankrotą jau nuvarę įvairaus plauko verslininkai? Pavyzdžiui, su keliasdešimt milijonų litų skolų už valstybinę medieną bankrutavo "Klaipėdos mediena", vėliau Šilutės rajone veikusi "Iterflex", UAB "Girių bizonas" pirmtakė "Eglė", "Rietavo baldai" ir kitos "Vakarų medienos grupės" valdomos bendrovės. Didžioji dalis jų medieną gavo skolon, jau būdamos ant bankroto slenksčio ir žinodamos, jog pinigų urėdijoms negrąžins. Dar vienas veikėjas, pastaruoju metu aktyviai ir viešai reiškiantis savo negatyvią nuomonę apie valstybinių miškų sistemą, - tai buvęs Ignalinos miškų urėdas Vergantas Valiukas. Tai suprantama, nes jis buvo atleistas iš pareigų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šio atleidimo teisėtumą patvirtino teismas. Tačiau V.Valiukas neišbrenda iš teismų. Šis "veikėjas" kaltinamas neteisėtu apvaliosios medienos pardavimu ir didelės vertės valstybės turto iššvaistymu, savavališku valstybinės reikšmės miško kirtimu, neteisėtomis statybomis ir suklastoto aukštojo mokslo baigimo diplomo panaudojimu. Teismuose dėl buvusio urėdo veiksmų, dėl didelės vertės valstybės turto iššvaistymo ir dėl galimos nusikalstamos veikos ar neveikimo saugant valstybinės reikšmės miškų statusą yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Reformos nesibaigia, o gal dar vienas "Visuomis" Naujausią reformą Generalinė miškų urėdija baigė prieš trejus metus, efektyvaus darbo paieškos tęsiamos. Per tą laiką daug kas patobulinta, modernizuota. Idėja miškų urėdijas kartu su kitomis valstybinėmis įmonėmis ir bendrovėmis perduoti valdyti mistiškai valdančiajai kompanijai "Visuomis Holding Company, AB" jau buvo beveik realizuota - 2010 metų rugsėjį kaip valstybinių įmonių valdymo reformos dalis. Šis klausimas, ypač aktyviai nagrinėtas ir pateiktas tvirtinti Vyriausybei, o bendrovė netgi jau buvo įregistruota Valstybiniame turto registre, tačiau sumanymas liko neįgyvendintas kilus nesutarimams pačioje valdančiojoje koalicijoje. Taigi privatizavimo vajus tai praeina, tai vėl atgimsta. Seimo rinkimų išvakarėse, kaip matyti, prasideda nauja banga, o jos stūmikai yra tie patys agrarininkai, kurie siekė, kad miškai būtų perduoti anuometės valstietės liaudininkės ministrės K.Prunskienės žinion. Tai senas ir vis atgimstantis ŽŪM ir Aplinkos ministerijos interesų konfliktas. O kaip tai galima? "Agrokoncerno" prezidentas, Valstiečių liaudininkų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis balandžio pabaigoje žiniasklaidoje piktinosi: "Miško ir dabar turim pakankamai, tik nemokam tvarkytis. Miškai nevalomi, todėl pūva šakos, neraunami kelmai. Nors visa tai puiki biomasė." Kas gali paneigti, kad toks puikus derinys: Valstiečiai liaudininkai, R.Karbauskis, Kazimiera ir G.Gibas su S.Paulausko milijonais kuriamas žlugdyti valstybinius miškus - arba dar vienas bio-agro-koncernas, kurį vargiai suvaldys ir po rinkimų sudaryta nauja valdančioji koalicija, ir prezidentė. Ir atsitiks kaip Rusijoje, kuri "pagal Kanados sistemą" miškų ūkius ("leschozus") panaikino ir miškus nuomoja kiekvienam norinčiajam. Šie turėtų užtikrinti tą patį, ką ir valstybiniai miškų ūkiai - prižiūrėti, valyti, atsodinti, bet tik kerta ir neatsodina, nes neva neturi pinigų. Rusijoje neliko kas prižiūri miškų, dėl to ten ir gaisrai pasiekė jau net europinę dalį, jau ir Maskva duso nuo dūmų. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=636 http://www.jonmu.lt/news/636 Žemaitijos nacionalinis parkas Ateinantis pirmadienis, gegužės 21-oji, saugomų teritorijų specialistams bus svarbesnis už įprastą savaitės dieną, nes tądien sukanka 20 metų, kai buvo padėtas vienas kertinių akmenų siekiant ES šalyse išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines – priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva. Palyginti netolimoje praeityje daug dėmesio buvo skiriama atskirų nykstančių rūšių ir individų apsaugai, tačiau didėjant aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui suprasta, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis visų pirma reikia saugoti jų gyvenamąją aplinką – buveinę. Prieš 20 metų priimta Buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žalingai naudoti ir sąmoningai trikdyti retas ir nykstančias rūšis, bet ir įpareigoja kiekvieną ES valstybę atrinkti ir apsaugoti svarbiausias natūralių buveinių ir retų bei nykstančių rūšių paplitimo vietas ir nustatyti jose specialias saugomas teritorijas. Pirmiausia tokios teritorijos atrenkamos pagal rūšių ir natūralių buveinių mokslinių tyrimų rezultatus, vėliau oficialūs jų sąrašai siunčiami Europos Komisijai, kuri jas įvertina to biogeografinio regiono mastu. Galiausiai visos saugotinos teritorijos EK sprendimu paskelbiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijomis, o valstybė privalo per šešerius metus jose nustatyti būtinas apsaugos priemones. Lietuvoje, kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, dabar yra atrinktos 406 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jos užima apie 650 tūkstančių hektarų – 10 proc. šalies sausumos ploto. Pagrindinę veiklą saugant europinės svarbos gamtines buveines ir rūšis vykdo saugomų teritorijų direkcijos. Daugumoje valstybinių parkų yra išskirta po kelias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, o kai kuriuose parkuose, pavyzdžiui, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Nemuno deltos, Veisiejų, Kauno marių, Labanoro ir kt. regioniniuose parkuose visa jų teritorija paskelbta svarbia buveinių apsaugai. Buveinėms apsaugoti skirtos teritorijos, pasak Vidmanto Bezaro, nėra tokios, kur viskas draudžiama. Jose skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti gamtos vertybes. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=633 http://www.jonmu.lt/news/633 Pasaulis minės tarptautinę žavėjimosi augalais dieną www.GRYNAS.lt, 2012 m. gegužės 16 d. Penktadienį, gegužės 18 d., pasaulio dėmesio centre – augalai. Pirmą kartą pasaulyje bus surengtas Tarptautinis Augalų Žavadienis (angl. Fascination of Plants Day), rengiamas kartu su Europos augalų tyrimų asociacija (EPSO). Augalų Žavadienio programą rengs net 545 institucijos iš 39 šalių. Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos žemynai susivienys, norėdami pagerbti šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančias augalų rūšis, kurių mokslininkai suskaičiavo daugiau nei 250 tūkstančių. Lietuvoje Augalų Žavadienio programą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse įgyvendins 25 įvairios institucijos. Didžiausią programą pasiūlys šventės nacionalinis koordinatorius, VDU Kauno botanikos sodas: čia nuo ryto iki vakaro bus atidarytos laboratorijos, vyks viktorinos, orientaciniai žaidimai, paskaitos ir kiti renginiai, kurie - tikimasi - sudomins įvairaus amžiaus lankytojus. Spalvinga šventės programa ne tik sužavės plačiąją visuomenę augalijos įvairove, bet ir sieks atskleisti augalų tyrimų svarbą žemės ūkiui, tvariai maisto pramonei, aplinkosaugai, taip pat sodininkystei, miškininkystei ir ne maisto produktų pramonės – popieriaus, medienos, chemijos, energetikos ir farmacijos – produkcijai. Programą VDU Kauno botanikos sode pradės spaudos konferencija „Augalai – žmonėms, ekonomikai, aplinkai, kultūrai“, kuri vyks sodo rotondoje. Renginyje mokslininkai plačiau diskutuos apie augalus kaip alternatyvios bioenergetikos šaltinį, supažindins su svetimžemiais augalais, užgožiančiais vietines rūšis bei keičiančiais kraštovaizdį. Bus keliamas klausimas, ar staigius klimato pokyčius galima suvaldyti pasitelkiant augalus ir atkuriant ekologinę pusiausvyrą. Taip pat pastebima, kad chemijos ir farmacijos pramonė neįvertina augalų teikiamų resursų, o masinės maisto gamybos technologijos vystosi maisto kokybės ir žmonių sveikatos sąskaita. Po konferencijos visi kviečiami apsilankyti VDU Kauno botanikos sodo organizuojamuose renginiuose. Šventės pradžia, 10–12 val., skirta patiems mažiausiems: ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai pristatys savo kūrybos meninę programą apie augalus, žais žaidimus ir pieš. Po oficialaus Žavadienio atidarymo botanikos sode lankytojus visą dieną džiugins įspūdinga intriguojančių renginių puokštė: nemokamos ekskursijos visose botanikos sodo ekspozicijose, mobili laboratorija, egzotiškų roplių, voragyvių, vabzdžių bei drugelių parodos, atviros piešimo ir tapybos dirbtuvės, VDU garbės daktarės prof. Birutės Galdikas ąžuolų giraitės pristatymas, mokslo eksperimentai, arboristų ir dendrochronologų demonstracijos, arbatų ir valgomų gėlių degustacija, ekskursijos ir daug kitų įdomybių. Šventėje netruks ir menininkų pasirodymų.Visi renginiai nemokami. Vilniečiai galės augalais žavėtis Lietuvos edukologijos universitete ir jo prieigose. Čia visa dieną vyks renginiai bei būrius studentų pritraukiančios profesoriaus R. Stonio paskaitos apie įspūdžius džiunglėse, o iš universiteto virtuvėlės sklis šviežiai skrudinamų kavamedžio sėklų kvapai.Detalesnę renginių programą galite rasti čia. Šventės proga paskutinę šios darbo savaitės dieną Europos aikštėje Vilniuje vienai dienai užaugs ne tik žolė, bet ir išdygs 4 metrų medžiai. „Augalų žavadienis – puiki proga suteikti betone įkalintai aikštei gyvybės, todėl su kolegomis ten nusprendėme bent vienai dienai įrengti gyvų augalų ir žolės kompoziciją „Pievos ritmu“, – trumpai sumanymą apželdinti Europos aikštę pristato „Floralita“ landšafto dizaineris Vladimiras Eicher Lorka. Kiekvienas vilnietis bei miesto svečias yra kviečiami Europos aikštėje pabraidyti po šviežią žolę ir prisėsti po įspūdingo aukščio medžiais ten, kur labiausiai nesitikėjo jų pamatyti. „Šis Žavadienis skirtas prisiminti augalus ir jų svarbą mūsų gyvenime. Toks ir mano kompozicijos Europos aikštėje tikslas – didinti visuomenės atsakomybę prieš aplinką, – toliau komentuoja V. E. Lorka – Besivystant naujoms miesto erdvėms gamta neturėtų būti pamiršta ar atskirta“. Aktyvi Augalų žavadienio palaikytoja, Vladimiro Eicher Lorkos mokinė ir pradedanti landšafto specialistė Renata Mikailionytė taip pat žada ne tik apsilankyti penktadienį sužaliuosiančioje Europos aikštėje, bet ir pakviesti tuo pasimėgauti savo draugus. „Penktadienį augalais žavėsimės ne tik Europos aikštėje, bet ir „Floralita dizainas“ oranžerijoje, kur šiuo metu ir dirbu – tądien ten vyks atvirų vartų dienos“, – grožėtis augalais kviečia R. Mikailionytė. Lietuvoje augalų žavadienis vyks visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat Kaišiadoryse ir Dotnuvoje. Kitų miestų Augalų Žavadienio programą galite rasti čia. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=634 http://www.jonmu.lt/news/634 Iškiliam miškininkui Zdislovui Truskauskui atminti Ignalinos miškų urėdijos Daugėliškio girininkijoje praėjusį penktadienį buvo pasodinta 0,7 ha ąžuolų ir liepų giraitė. Andrikavo miško pamiškėje ją sodino šeimos nariai, buvę kolegos – miškų urėdai, Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos , Valstybinės miškų tarnybos ir kitų institucijų atstovai. Šiai giraitei pažymėti prie kelio atidengtas uteniškio tautodailininko Prano Kaziūno išskobtas stogastulpis, šalia jo pasodinta keletas augesnių ąžuoliukų ir iš Dubravos medelyno atvežta pušaitė, išauginta iš popiežiaus Benedikto XVI Varšuvoje 2006 m. pašventintų sėklų. Pasodinę giraitę, susirinkusieji pagerbė Zdislovo Truskausko atminimą ir pasidalijo prisiminimais. Iškilųjį miškininką staigi mirtis netikėtai pasiglemžė praėjusį rugpjūtį. Kolegų atmintyje jis išliko kaip santūrus, atidus, besišypsantis ir nenuilstantis, visada pasirengęs suteikti pagalbą. Pasak jų, Zdislovas Truskauskas buvo inteligencijos, santarvės skleidėjas tarp miškininkų, turėjęs absoliučią moralinę klausą – buvo itin sąžiningas, pareigingas, atsidavęs savo profesijai. Kad ir kokias pareigas eidavo – ar miškų ūkio ministro pavaduotojo, ar Miškų ūkio ministerijos sekretoriaus, ar aplinkos viceministro, ar generalinio miškų urėdo pavaduotojo, nuoširdžiai stengėsi stiprinti Lietuvos valstybingumą. Zdislovas Truskauskas aktyviai prisidėjo rengiant pagrindinius teisės aktus, nusakančius Lietuvos miškų ūkio vystymo politiką ir strategiją. Jis koordinavo miškų urėdijų ekonominius ir finansinius klausimus ir įnešė didelį asmeninį indėlį, kad valstybinių miškų sektorius išliktų stabilus ir pasiektų gerų ekonominių rezultatų. Su Zdislovo Truskausko netektimi ligi šiol sunku susitaikyti ne tik kolegoms, bet ir visuomeninėms organizacijoms. Ypač jo trūksta Jaunųjų miško bičiulių sambūriui. Zdislovas Truskauskas vadovavo šio sambūrio rėmimo tarybai, rūpinosi, kad jaunoji karta širdimi pamiltų mišką – taip, kaip ir jis pats. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=632 http://www.jonmu.lt/news/632 Pasaulinėje parodoje „Expo 2012“, kuri prasidėjo šeštadienį Pietų Korėjos mieste Yeosu, jau skamba Lietuvos vardas. Jį įsimindami kartoja mūsų šalies paviljono lankytojai. Dauguma jų apstulbinti ilgam stabteli prie unikalių gintaro inkliuzų, atgabentų iš Palangos gintaro muziejaus. Šie eksponatai – intriguojanti įžanga pažinčiai su gintarine Lietuva. Lankytojai neskuba atsisveikinti su mūsų šalies ekspozicija, nors be jos parodoje yra dar 105 valstybių ir 10 tarptautinių organizacijų paviljonai, ir ypač noriai žiūri vaizdo filmus apie Kuršių neriją, Palangos paplūdimių „maitinimą“ smėliu. „Džiugu, kad pasaulinės parodos lankytojai iš Lietuvos paviljono išeina ne tik „atradę“ Kuršių neriją, bet ir pamatę mūsų pastangas išsaugoti šį nuostabų gamtos kampelį, jos biologinę įvairovę“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Pasak „Expo 2012“ atidarymo renginiuose dalyvavusio ministro, ši paroda – ne tik puiki proga supažindinti su mūsų gamtos ir kultūros vertybėmis, aplinkosaugine veikla, susipažinti su kitų šalių patirtimi, bet ir galimybė užmegzti ir plėtoti dalykinius ryšius, platinti esamus ir tiesti naujus tarptautinio bendradarbiavimo kelius. Tokia galimybe ministras pasinaudojo apsilankęs Japonijos ir JAV paviljonuose šių šalių delegacijų vadovų kvietimu. Bendraudamas su Japonijos atstovais, jis aptarė ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų nustatytosios normos vienetų (NNV), kurių turi sukaupusi Lietuva, pardavimo galimybes. Praėjusį birželį toks sandoris jau buvo sudarytas su viena Japonijos kompanija. Už parduotus NNV Lietuva gavo 2,7 mln. litų, kurie bus skirti visuomeniniams pastatams renovuoti. Šiuo metu jau vyksta pateiktų paraiškų tokiems pastatams atnaujinti vertinimas. Per susitikimą Japonijos paviljone ministras išreiškė viltį, kad bendradarbiavimas šioje srityje tęsis ir kad dar bus sudaryta tokių sandorių. Su JAV paviljono vadovais buvo diskutuota apie būtinybę visoms šalims telkti pastangas siekiant išsaugoti pasaulio vandenynus ir jūras. Nors, pasak Gedimino Kazlausko, Lietuva ir neturi tiesioginio priėjimo prie vandenyno, bet prie bendro reikalo prisideda siekdama išsaugoti savąjį Baltijos jūros ruožą. Vandenynų apsaugos tema buvo aptarta ir ministrui lankantis Jungtinių Tautų aplinkosaugos ir klimato kaitos paviljone. Susitikimo dalyviai pritarė ministro minčiai, kad dabartinė vandenynų ir jūrų padėtis įpareigoja visas valstybes – nuo mažiausios iki didžiausios – veikti drauge ir nedelsiant. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=630 http://www.jonmu.lt/news/630 2012 metų gegužės 10 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete, įvyko tarptautinio konkurso "Young People in European Forests" YPEF 2011/2012 nacionalinė atranka. Norą dalyvauti konkurse pareiškė šešios Jaunųjų miško bičiulių sambūrio komandos. Dalyviai turėjo išspręsti testą, kurį sudarė 50 klausimų apie Lietuvos bei kitų ES valstybių miškus, taip pat turėjo parengti trumpą savo šalies miškų bei savo būrelio veiklos pristatymą, kuris vertintas pagal informatyvumą, pateikimo patrauklumą bei meninę išraišką.2011-2012 m. konkurso nugalėtojais tapo Kupiškio r. Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos JMBS būrelio „Pelkinukai“ atstovai Monika Mažeikaitė, Dominykas Tunaitis ir Mangirdas Kežys. Dalyviams ruoštis konkursui padėjo mokytoja Janina Daukienė. Nugalėtojų komanda vyks į baigiamąjį šio konkurso etapą, kuris vyks Estijoje šių metų rugsėjo mėnesį. Pasak šio konkurso iniciatorių, pagrindinė konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ idėja, kuri sutampa su Europos Sąjungos idėjomis ir prioritetais, yra integracija per išsilavinimą, nes ekologinių žinių gilinimas – tai pagrindinis daugelio metų ES programų tikslas, o integracija – ES egzistavimo pagrindas. Konkurso siekis – pačiu patraukliausiu būdu – organizuojant skirtingų Europos šalių jaunimo susitikimus - pateikti jaunimui žinių, jog Europos gamta su savo biologine įvairove yra viena bendra visuma ir kad gražios Europos gamtos ir miškų fone jaunimas plėstų savo žinias apie miškus ir miškininkystę. http://www.jonmu.lt/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&tmpl_into%5B1%5D=middle&tmpl_name%5B1%5D=m_article_view&article_id=631 http://www.jonmu.lt/news/631