Valstybės įmonė Joniškio miškų urėdija

Ne tik gamtininkai ir biologai, bet ir kiekvienas mylintis, pažįstantis ir besidomintis paukščiais pažįsta vieną turtingiausių paukščių karalijų Lietuvoje – Novaraistį. Kauno, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje, netoli Lekėčių miestelio, Šakių miškų urėdijos apsupty įkurtas Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis.

   Nuo ankstyvo ryto iki sutemų nenutyla paukščių balsai Novaraistyje. Ir kiekvienas gali pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar yra vietų, kur viešpatauja gamtos taisyklės, o jas diktuoja paukščiai...Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą. Čia pastebimi juodakakliai kragai, gulbės giesmininkės, tetervinai. Aptinkamos ir kelios pavienės didžiojo baublio poros, kurių originalus skleidžiamas garsas panašus į pučiamo stiklinio butelio garsą. Visgi labiausiai turbūt Novaraistį išgarsino migruojančios gervės ir žąsys, kurių rudenio traukimo metu priskaičiuojama iki 2000 vienu metu čia besiburiuojančių. Tai didžiausi tokio pobūdžio gervių susitelkimai Lietuvoje ir pagal šį rodiklį Novaraistis net lenkia garsiuosius Žuvinto ir Čepkelių rezervatus. Stebėti ir klausytis paukščių galima tam įrengtame stebėjimo bokštelyje, link kurio veda nuorodomis pažymėtas kelias nuo plento Kaunas – Šakiai.

   Kažkada Novaraistis su prieigose augančiais aukštapelkei būdingais pušynais užėmė 1000 ha. Ši aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, nes jį maitino tik paviršinio vandens srautai, jam vandens nepapildė nei viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. Gausi augalija, ypač kiminai, "spaudė" ežerą, kol iš jo liko tik apie 1 ha dydžio atviro vandens plotas, vietinių vadinamas "akimi". Gamtiniu požiūriu Novaraistis visais atžvilgiais buvo labai gyvybingas. Jį puošė viržynai, gailynai, girtuoklynai, gausi kiminų danga, derlingi spanguolynai, kurią uogos viliodavo tetervinus, nuo kurių burbuliavimo "virdavo" visas Novaraistis. Ir gervių čia buvo daug. Visą laiką gyveno ir vaikus vedė vilkai, mėgdavo užklysti briedžiai, prieigose gyveno šernai, gausu buvo žalčių, angių - marguolių gyvačių, gluodenų. Ir daug įdomių gyvių: smulkių gyvūnų, vabzdžių.

   Šakių miškų urėdija rekonstravo užtvanką ant Novos upės, padarė ant magistralinių griovių patvankas, patvenkė šiaurinę Novaraisčio dalį, dėl ko sunyko beužaugantys beržų sąžalynai, plėtėsi atviri plotai, atsirado daug erdvės paukščiams. Durpyno prieigose susidarė sąlygos augti aukštapelkės augalams, o užliejamuose plotuose atsirado žuvies.