 Nuo vasario 1 d. kurtinių tuokvietėse bei greta jų draudžiama kirsti mišką. Šis paukštis labai jautrus trikdymui, aplinkos pokyčiams.Paskutiniais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama apie 400 retų ir gražių paukščių - kurtinių (Tetrao urogallus). Dažniausiai jie sutinkami Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių rajonų miškuose.
“Tai stambūs, beveik kalakuto dydžio paukščiai, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Jie yra sėslūs, žiemą maitinasi pušų spygliais, kuriuos lesa nuo pasirinktų medžių. Pavasarį senuose pušynuose, prie aukštapelkių vyksta kurtinių tuoktuvės. Patelės peri ant žemės, dėtyje būna 6-10 kiaušinių. Jauniklius vedžioja tik patelės.”
Jau daugelį metų Veisiejų miškų urėdijos darbuotojai imasi visų galimų priemonių, kad išsaugotų šiuos retus paukščius, įsikūrusius pačiame ramiausiame Kapčiamiesčio girininkijos miško masyve. Jų ramybę saugo ne tik miškininkai, bet ir pasienio ruožo su Baltarusija pareigūnai. Paskutinėmis praėjusių metų dienomis, gamybinio pasitarimo metu, Veisiejų miškininkai diskutavo, kaip dar labiau sustiprinti jų krašte gyvenančių, į Raudonąją knygą įrašytų kurtinių apsaugą. Miškų urėdas Zenius Želionis informavo, kad pastaruoju metu miškininkai pastebėjo, jog kurtiniai įsikūrę jau ne tik Pertako kurtinių draustinyje, bet ir gretimuose Stalų girininkijos miškuose. Pavieniai pastebėti ir Veisiejų girininkijos Kauknorio miške. Kita šios kurtinių populiacijos dalis saugoma įsteigtame kurtinių draustinyje kaimyniniuose Lenkijos Respublikos miškuose. Pasak Zeniaus Želionio, plėšrūnai sunaikina nemažai kurtinių dėčių. Todėl svarbu reguliuoti plėšrūnų (mangutų, lapių, miškinių kiaunių) skaičių. Galima kurtinio populiacijos palaikymo priemonė - jų veisimas nelaisvėje ir išleidimas į laisvę.
|
