Šių metų rugpjūčio 8 d. praūžusi audra preliminariais duomenimis šalies valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė daugiau nei 250 000 ktm medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai – Dubravos (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (50 tūkst. ktm), Valkininkų (40 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Varėnos (25 tūkst. ktm), Kaišiadorių (25 tūkst. ktm). Preliminariais skaičiavimais nuostoliai siekia daugiau nei 10 mln. Lt.
Įvertinus audros padarinius valstybiniuose miškuose kaip ekstremalų įvykį, miškų urėdai įpareigoti skubiai vertinti susidariusią situaciją miškuose, imtis visų galimų priemonių padarinių likvidavimui, sustabdyti pagrindinio naudojimo, einamuosius ir retinimo kirtimus miškų urėdijų administruojamuose plotuose, nedelsiant informuoti medienos ruošos rangos įmones bei įvertinti savo pačių turimų pajėgumų galimybes teikti medienos ruošos paslaugas labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose.
Miškų urėdijų miškų urėdai, vykdant vėjavartų ir vėjalaužų sutvarkymą įpareigoti:
1. Numatyti reikalingą rangos įmonių, apvaliosios medienos ruošos mechanizmų kiekį (harvesteris, forvarderiai) ir pateikti informaciją GMU.
2. Surasti medienos ruošos paslaugų įmonėms gyvenamąjį plotą ir apgyvendinti medienos ruošos paslaugų tiekėjus, sudaryti ir tikslinti ruošos darbų paslaugų pirkimo sutartis.
3. Numatyti nenukirsto miško pardavimo galimybes vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka miškų urėdijoms ir gyventojams.
4. Peržiūrėti apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, numatyti nutraukimo galimybes vadovaujantis sutarties 6 ir 8 skyrių nuostatomis.
5. Numatyti audros išverstus ir išlaužtus medynus pagrindiniais kirtimais iškirsti iki šių metų spalio 15 d., o tarpiniais kirtimais iki lapkričio 15 d. Pavienių medžių iškirtimą baigti iki gruodžio 31 d.
6. Kiekvieną pirmadienį teikti informaciją GMU apie vėjavartų ir vėjalaužų sutvarkymą.
Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose bus pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų apimčių pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Miškininkams prireiks ne mažiau 2 mėnesių sutvarkyti audros nuniokotus miško plotus.
Didžiausios miškų vėjavartos Lietuvoje
· 1967 m. lapkričio mėn. antroje pusėje vėtra apėmė visą Žemaitiją. Išversta ir išlaužyta per 3 mln. m³ medienos. To meto sąlygomis tai buvo 3 metų pagrindinio miško naudojimo biržė. Vėjovartų likvidavimui buvo mobilizuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Su kitų urėdijų pagalba padariniai buvo likviduojami 2 metus, o dar 1 metus pačios urėdijos tvarkė savo pajėgumais.
· 1993 m. sausio 12 d. apėmė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. m³ medienos. Vėjavartos likviduotos pačiu miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjovartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
· 1999 m. pabaigoje uraganas „Anatolijus“ išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. m³ medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, kurių sutvarkymas buvo pavestas ir sėkmingai atliktas VĮ Kretingos miškų urėdijos darbuotojų jėgomis.
· 2005 m. pradžioje uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos. Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. m.³ (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių), stipriai nuniokojo Vokietijos ir Austrijos šalių miškus. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.
