Skubant šalinti rugpjūčio 8 d. per Lietuvos pietryčių miškų urėdijas praūžusio škvalo padarinius, viešojoje erdvėje pasigirstama nuogąstavimų dėl aplinkosauginių aspektų taikymo tvarkomuose medynuose.
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija atkreipia dėmesį į vėtros padarinių šalinimo gamtinių aspektų svarbą. Gamtosaugininkai pabrėžia vėjavartų naudą miško gyvūnijai (vabzdžiams, paukščiams ir kt.) ir augmenijai, nykstančios miško biologinės įvairovės išsaugojimui, todėl atokesnėse vietovėse rekomenduoja palikti miške dalį išlaužytų medžių natūraliam suirimui.
Pažymėtina, kad pagrindinius biologinius aspektus, vykdant miško kirtimus (tame tarpe ir tvarkant vėjavartas bei vėjalaužas), apibrėžia šiais metais patvirtintos Miško kirtimų taisyklės. Jose pateikti biologinei įvairovei svarbių medžių parinkimo reikalavimai: didesnėse kaip 1 ha plynųjų miško kirtimų biržėse privaloma natūraliam suirimui palikti ne mažiau kaip 7 gyvus ir 3 negyvus medžius (jiems nesant – stuobrius) 1 ha plote. Visoms miškų urėdijoms, sertifikuotoms pagal tarptautinę FSC (Forest Stewardship Counsil – Miškų Valdymo Taryba) miškų tvarkymo sertifikavimo sistemą, galioja griežtesni reikalavimai. FSC miškų tvarkymo sertifikavimo standartai Lietuvoje reglamentuoja didesnį minimalų paliekamų biologinės įvairovės požiūriu vertingų gyvų medžių skaičių – bent 10 vnt./ha (7 vnt./ha kietųjų lapuočių atveju). Jeigu vykdant plynus sanitarinius kirtimus reikiamo gyvų medžių kiekio biologinei įvairovei išsaugoti tiesiog nėra, reikėtų palikti vėjo nulaužtų medžių stuobrius ar didesnį negyvos medienos kiekį.
Sertifikavimo standartai numato, kad biologiškai vertinga negyva mediena (stuobriai, virtuoliai, gulinti didelių matmenų mediena) turi būti saugoma, jeigu visų pirma ji dirbantiesiems miške nekelia pavojaus darbų saugos požiūriu bei yra užtikrinamas miško lankytojų saugumas šalia judrių kelių ir rekreacinėse vietose. Negyvos medienos kiekis turėtų sudaryti bent 5 proc. nuo sklype esančios medienos tūrio.
Tvarkant vėjo pažeistus medynus, nereikėtų pamiršti kito reikalavimo – plynose biržėse palikti ne mažiau kaip 5 m3/ha miško kirtimo atliekų arba palikti papildomą biologinei įvairovei svarbių medžių skaičių, atitinkantį šį tūrį.
Taip pat aktualus ūkininkavimo reikalavimų pamiškėse ir šalia atvirų vietovių išpildymas. Jeigu įmanoma, plynųjų kirtimų metu reikalinga palikti apsaugines juostas, o projektuojant pamiškėse iškirstų biržių atkūrimą, numatyti retesnių, atsparių vėjo poveikiui želdinių sodinimą.
Generalinė miškų urėdija atskiru raštu dar kartą priminė miškų urėdijoms šiuos aplinkosauginius aspektus, tvarkant vėjo pažeistus medynus, ir įpareigojo miškų urėdus užtikrinti šių reikalavimų tinkamą laikymąsi.
************************************************************************
Generalinė miškų urėdija kartu su viena iš labiausiai nuo škvalo nukentėjusių miškų urėdijų – Švenčionėlių miškų urėdija 2010 m. rugpjūčio 25 d. Švenčionyse organizuoja pasitarimą tema „Škvalo padarinių šalinimo miškuose aplinkosauginiai aspektai“. Į pasitarimą yra pakviesti atstovai iš Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, labiausiai nuo škvalo nukentėjusių devynių miškų urėdijų, o taip pat Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos gamtos fondo, Baltijos aplinkos forumo, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos ornitologų draugijos ir kitų suinteresuotų organizacijų. |
