„Ūkininko patarėjas“, 2008 m. lapkričio 27 d.
Polikarpas Ragožis
Atsidūrę sengirėje žavimės šimtamečiais, plačiai išsikerojusiais medžiais, bandome įspėti, kiek žmonių kartų jie pragyvenę, kaip aukštai į saulę pasistiepę. Stebėdamiesi jų didingumu glaudžiamės prie senolių kamienų surambėjusios žievės, bandome juos apglėbti. Sunku nustatyti jų amžių, kol jie dar kiekvieną pavasarį susprogsta ir nauju rūbu pasidabina.
Paprastai medžių amžius spėjamas iš rievių. Sakoma, kad kiekvieni metai kamiene palieka savo liniją aplinkui šerdį.
Lietuvos miškų simboliu laikomas tvirčiausias medis - ąžuolas, pagonybės laikais šventu laikytas. Dažniausiai ąžuolų giriose būdavo lietuvių protėvių aukurai, kuriuose žėrėdavo ąžuolinių malkų ugnis. Pagarba šiam medžiui ėjo iš kartos į kartą iki mūsų dienų. Tad ir dabar didžiausiu pagarbos ženklu nusipelniusiam žmogui laikomas ąžuolo lapų vainikas. Senovėje buvo tausojamos ąžuolų girios, sveikų medžių niekas nekirsdavo, tik nudžiūvusius, kuriuos aukuruose ir sukūrendavo.
Šiandien, deja, vien šimtamečių ąžuolų girių nėra, tik vienur kitur aptinkamos šių medžių grupės ar pavieniai galiūnai. Žymiausias jų - Stelmužės ąžuolas, jau pusantro tūkstančio metų nugyvenęs. Kasmet jį lanko gamtos mylėtojai, turistai ir šiaip smalsuoliai. Tai ne tik seniausias, bet ir storiausias Lietuvos medis. Jo skersmuo - 3,5 m, o apimtis prie žemės - 13 m. Šio galiūno liemeniui apimti reikia 8-9 vyrų. Tačiau senolis nepriskirtinas prie aukščiausių medžių, jo viršūnė iškilusi tik į 23 m aukštį.
2000 m. duomenimis, aukščiausias Lietuvos ąžuolas yra Jurbarko r., Jūravoje. Jo apimtis - 151 cm, o aukštis - 38 m. Tačiau jis nėra aukščiausias tarp visų rūšių medžių. Antai Prienų urėdijos Degsnės miške per 150 metų maumedis išaugo iki 46 m aukščio. Kol kas šis laibas, 59 cm skersmens Nemuno kilpų regioninio parko pasididžiavimas yra visų aukščiausias Lietuvos medis.
Nemuno kilpų regioniniame parke, ypač Punios šile, kuris laikomas didžiųjų praeities girių liekana, yra daug augalotų medžių. Čia ošia ir aukščiausia (43 m) Lietuvos pušis.
Įdomu tai, kad 40 m aukštį peraugę tik spygliuočiai medžiai. Tarp tokių yra ir 42 m aukščio Alytaus r. Dzirmiškių eglė, paskelbta valstybės saugomu gamtos paminklu.
Tarp lapuočių pastebėti aukščiausi medžiai: beržas - 35 m, liepa - 34 m, juodalksnis - 33 m, drebulė - 29 m.
Įspūdingai atrodo ir patys storiausi Lietuvos medžiai. Be jau minėto Stelmužės ąžuolo, kiekvieno žvilgsnį patraukia Kauno r. Braziūkuose vis dar gyva 800 cm kamieno apimties liepa. Jos kiaurymėje (kol nebuvo užcementuota) galėdavo sutilpti net septyni žmonės. Vietiniai gyventojai šį medį, paskelbtą valstybės saugomu gamtos paveldo objektu, vadina liepa motinėle.
Tarp Lietuvoje saugomų medžių yra nemažai spygliuočių. Mūsų dirvožemiai labai patinka eglėms, todėl jos plačiai paplitusios. Eglynai užima daugiau nei 20 proc. visų miškų ploto. Vyrauja paprastosios eglės. Pasmus jos gali išaugti iki 50 m aukščio, gyvena 200-300 metų. Paprastosios eglės nepakenčia dūmų, dulkių ir cheminių medžiagų, todėl blogai auga miestuose ir prie didžiųjų gamyklų. Miškuose jos puikiai jaučiasi ir sparčiai auga. Be jaunuolynų, miškuose yra nemažai senų girių, kuriose išdidžiai ošia labai senos, bet dar drūtais kamienais skarotosios eglės. Kelerius metus storiausia Lietuvoje buvo laikoma Gelgaudiškio dvaro parko eglė, įtraukta į valstybės saugomų gamtos paminklų sąrašą. Jos kamieno apimtis - net 335 cm, o aukštis - 43 m. Gaila, bet dėl neaiškių priežasčių ji jau nudžiūvusi.
Neseniai pasklido žinia, kad dar storesnė negu Gelgaudiškio aptikta eglė Žemaitijoje, Platelių ežero pietrytinės dalies miške. Telšių urėdas Bronislovas Banys, „UP" paprašytas papasakoti, kodėl tik dabar aptikta ta storulė, šypsodamasis kalbėjo: „Visi urėdijos miškininkai seniai žinojo apie išskirtinį eglės storumą, bet mes nusprendėme neskelbti, nes tuojau vasaromis užplūstų miško lankytojai, gamtos mylėtojai, turistai... Išmintų takus, pažeistų šio unikalaus miško kampelio paklotę, drumstų ramybę paukščiams, o visai arti eglės yra erelio žuvininko lizdas. Prieš dvejus metus ši vieta paskelbta europinės svarbos miško buveine. Toks statusas prilygsta rezervatui, kur draudžiama ūkininkauti ir poilsiauti. Ilgai tik urėdijos darbuotojų iniciatyva saugotam miškui dabar jau negresia joks pavojus, todėl ir paskelbėme, kad „aptikome" storiausią eglę." Platelių girininkijos storulės kamieno apimtis - 384 cm, skersmuo - 122 cm. Manoma, kad šiai storakamienei galėtų būti 150-200 metų. Kol kas ji oficialiai nepripažinta storiausia ir neįrašyta į gamtos paminklų sąrašą.
Urėdas pasakojo, kad tą eglę sunku ir pastebėti, nes aplinkui ją yra daug storų medžių. Šalia auga kelios laibos, bet aukštesnės už storiausią, kuri yra 38 m aukščio, eglės, miškininkų vadinamos storulės sesėmis.
Telšių urėdas B. Banys mano, kad Lietuvos miškuose gali būti ir storesnių, aukštesnių medžių už paskelbtus rekordininkus, tik miškininkai nenori jų atskleisti, kad nepavirstų turistų lankytinais objektais.
Susipažinus su savo šalies miškų galiūnais nevalingai iškyla klausimas, kokie pasaulio medžiai rekordininkai.
Didžiausiais medžiais pasaulyje laikomos sekvojos. Dėl savo masyvumo jos dar vadinamos Kalifornijos mamutmedžiais. Indėnai sekvojas, arba mamutmedžius, vadina vavona. Sekvojų sėklos yra labai mažos, net nesitiki, kad iš jų gali išaugti tokie medžiai milžinai - daugiau nei 100 m aukščio ir 4-6 m skersmens 100 m aukštyje.
Vieni aukščiausių medžių pasaulyje - pajūrio raudonmedis - sekvoja. Aukščiausia sekvoja, preliminariais skaičiavimais, jau pasiekusi 115,2 m, auga šiaurinės Kalifornijos miškuose.
Tačiau sekvojos turi varžovų. Tai Australijos eukaliptai. Jų yra per 600 rūšių. Kai kurios jų aukščiu gerokai pralenkė sekvojas. Kol kas aukščiausias pasaulio medis - 155 m Eucalyptus regaus Australijoje.
Storiausias kiparisų giminės medis - Santa Maria de Tule, augantis Meksikoje, Dachaka valstijoje. Jo kamieno apimtis - 58 m.
Įdomiojoje enciklopedijoje nurodyta, jog storiausias medis auga Italijoje ir šio kaštainio kamieno skersmuo siekia 57 m. |
