Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų.

Gaisras miške gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkštėlės. Todėl miškininkai, pasak Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, jau yra „kovinės parengties“. Visose keturiasdešimt dvejose miškų urėdijose sustiprintas priešgaisrinis budėjimas. Miškininkai iš stebėjimo bokštų, kurių įrengta per šimtą dvidešimt, nuolat žvalgo savo valdas. Jie taip pat imasi rengti bendrus reidus su policijos, aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnais priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidėjams sudrausminti.

Beveik visus miško gaisrus sukelia žmonės, kurie neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi. Ugnis per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus.

Šiais metais padėtis kur kas geresnė nei pernai. Preliminariniais duomenimis, iki liepos 12 d. šalyje buvo užregistruoti 85 miško gaisrai 16,6 ha plote. Daugiau kaip pusė jų (46) kilo privačiuose miškuose. Pernai per tą patį laiką užregistruota penkis kartus daugiau miško gaisrų – net 433.

Šiemet didžiausi gaisrai buvo kilę balandžio mėnesį Šalčininkų ir Telšių urėdijose privačių savininkų miškuose. Abu buvo apėmę po 0,9 ha plotą. Praėjusią savaitę į miškus ugnis įsisuko penkis kartus ir apglėbė 0,15 ha plotą – po du miško gaisrus kilo Mažeikių bei Varėnos urėdijose ir vienas Jurbarko urėdijoje.
Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų.

Gaisras miške gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkštėlės. Todėl miškininkai, pasak Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, jau yra „kovinės parengties“. Visose keturiasdešimt dvejose miškų urėdijose sustiprintas priešgaisrinis budėjimas. Miškininkai iš stebėjimo bokštų, kurių įrengta per šimtą dvidešimt, nuolat žvalgo savo valdas. Jie taip pat imasi rengti bendrus reidus su policijos, aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnais priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidėjams sudrausminti.

Beveik visus miško gaisrus sukelia žmonės, kurie neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi. Ugnis per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus.

Šiais metais padėtis kur kas geresnė nei pernai. Preliminariniais duomenimis, iki liepos 12 d. šalyje buvo užregistruoti 85 miško gaisrai 16,6 ha plote. Daugiau kaip pusė jų (46) kilo privačiuose miškuose. Pernai per tą patį laiką užregistruota penkis kartus daugiau miško gaisrų – net 433.

Šiemet didžiausi gaisrai buvo kilę balandžio mėnesį Šalčininkų ir Telšių urėdijose privačių savininkų miškuose. Abu buvo apėmę po 0,9 ha plotą. Praėjusią savaitę į miškus ugnis įsisuko penkis kartus ir apglėbė 0,15 ha plotą – po du miško gaisrus kilo Mažeikių bei Varėnos urėdijose ir vienas Jurbarko urėdijoje.