"Lietuvos rytas" 2009 m. birželio 25 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra

   Ūkininkaujantys nepalankiose ūkininkauti vietovėse žemdirbiai, nesulaukę norimo derliaus, neturėtų krimstis. Jie turi puikią alternatyvą – savo žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku, kartu gaunant ir Europos Sąjungos (ES) kompensacines išmokas.
   „Miškas – tai turtas, kurį galima palikti ateities kartoms, o vaikai ir anūkai iš jo turės apčiuopiamos naudos”, - įsitikinęs Zarasų rajone Dikmonių kaime gyvenantis Algimantas Aleksandras Bižokas.

   Jis – vienas iš žemdirbių, kuris jau gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

   Zarasiškis teigė, kad iki apželdinimo derlius jo valdose būdavo menkas, o žemę „laikyti šiaip sau“ – netikslinga. „Bandžiau žemę apsėti, tačiau joje niekas neauga. Be to, labai nelygus, kalvotas paviršius, todėl apdirbti žemę labai nepatogu“, - pasakojo A.A.Bižokas.

   Plotas želdinamas trimis etapais

   Dabar apie 18 ha zarasiškio valdose auga sodinukai – daugiau nei 70 proc. lapuočiai, visa kita – spygliuočiai medžiai. Plotas buvo želdinamas trimis etapais. Už pirmuosius du miško įveisimo etapus, kurie vyko užpernai ir pernai, ūkininkas jau sulaukė ES išmokų. Trečiasis miško želdinimo etapas vyko šį pavasarį. Reikalingi dokumentai paramai gauti jau pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).

   „Per pirmąjį etapą, kai buvo apsodinta apie 7 ha, sodinukai puikiai prigijo, todėl džiaugiuosi, kad pasiryžau nederlingą žemę apželdinti mišku”, - neslepia ūkininkas, ir kitiems ūkininkams patariantis pagalvoti apie šią galimybę.

   Už miško želdinimą žemės ūkio paskirties žemėje savininkams priklauso trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, kasmetinės naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai skirtos išmokos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokos, padengiančios prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką.

   Būtina atsodinta sodmenis

   Parama pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ skiriama, jei visa planuojama apželdinti mišku žemė paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo buvo deklaruota (žemės ūkio naudmenos, už kurias mokamos išmokos) tiesioginėms išmokoms ir joje buvo gaminama žemės ūkio produkcija.

   Daugiausia lėšų už miško įveisimą kompensuojama žemdirbiams, įsikūrusiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – jie gali gauti net 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų. Likusiems kompensuojama 70 proc. įveisimo išlaidų.

   Vienkartinės miško įveisimo ir kasmetinės įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokų dydžiai priklauso ir nuo įveisiamo miško želdinių sudėties – kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių, tuo ji didesnė. Po miško įveisimo, kasmetinė įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka mokama penkerius metus už kiekvieną hektarą. Išmokos skiriamos, jei miškas tinkamai pasodintas, apsaugotas ir atitinka kartu su paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
   Jeigu dalis pasodintų sodmenų neprigijo, o pasėtos sėklos nesudygo, per kitą želdinimo sezoną želdiniai turi būti atsodinti sodmenimis, nes turi būti įvykdyti su paramos paraiška pateikto Miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai nekeičiant paramos sumos ir nenukrypstant nuo miško želdinių sudėties kategorijos.

   Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ūkininkams, įveisusiems mišką, 15 metų mokama ir metinė išmoka prarastoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos kompensuoti. Ūkininkai, kurie didžiąją laiko dalį skyrė savo ūkyje vykdomai žemės ūkio veiklai ir iš jos uždirbo bent pusę visų savo pajamų, už prarastas pajamas gauna metinę kompensavimo išmoką, kuri yra 383,26 litų už hektarą, kiti pareiškėjai gauna 86,32 litų už hektarą.

   Parama ir nenaudojamos žemės savininkams

   Paramos gali siekti ne tik žemės ūkio paskirties žemę norintys apželdinti asmenys, tačiau ir apleistos bei nenaudojamos žemės savininkai. Pastarieji ES išmokas gali gauti pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

   Pagal pastarąją KPP priemonę yra mokamos dvi išmokų rūšys – vienkartinė miško įveisimo ir kasmetinė įveisto miško priežiūros ir apsaugos. Prarastų pajamų kompensavimo išmoka apleistų žemių savininkams nėra mokama, nes minėtoje žemėje nebuvo ūkininkaujama.

   Pagal abi minėtas KPP priemones pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise. Taip pat parama gali pasinaudoti ir valstybinės žemės valdytojai. Tiesa, parama valstybinei žemei apželdinti mišku teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.

   Vis daugiau paraiškų

   Savo valdas mišku apželdinusių ir paramos siekiančių asmenų skaičius auga. NMA iš viso jau sulaukė 443 paraiškų pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir 403 paraiškas pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Vien tik šiemet NMA pagal pirmąją priemonę buvo pateikta 147, pagal antrąją – 144 paraiškos.

   Nemaža dalis pareiškėjų jau sulaukė ES išmokų. Pirmą kartą apželdinusiems žemės ūkio paskirties žemę iki birželio 18 d. jau išmokėta daugiau nei 6,6 mln. litų, o apleistą ar nenaudojamą žemę – apie 4,6 mln. litų.

   Nespėjusieji pateikti paraiškų neturėtų nusiminti – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. vėl bus renkamos paraiškos. Pareiškėjai turėtų įsidėmėti, kad iki paraiškos pateikimo reikia užregistruoti valdas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.